Gegužės 28 d. Ukmergėje nugriaudės Miesto šventė – didžiausias metuose, ilgiausio pasirengimo reikalaujantis renginys. Šiemet daugiausiai dėmesio joje bus skiriama šeimai, o tarp gausybės pramogų organizatoriai žada ir nerealių reginių.
Duris po remonto pravėrė buvęs „Draugystės“ pastatas, kuriame įsikurs Ukmergės kraštotyros muziejus. Pirmasis renginys, vykęs oficialiai dar neatidarytame pastate, – labai simbolinis. Balandžio15-ąją čia paminėta Kultūros diena.
Šiemet Ukmergės miesto šventė bus kitokia: rajono tarybai uždraudus prekybą svaigalais viešose vietose pirmąkart esam kviečiami linksmintis blaiviai. Šventės organizatoriams tokia permaina – nemažas galvos skausmas ieškant ir rėmėjų, ir maisto tiekėjų.
Šiandien mums labai sunku įsivaizduoti, kokia nepaprastai didelė, ilgai ir kantriai laukta šventė kiekvienam prieš šimtmetį buvo šventos Velykos. Etnologų teigimu, velykinis apeiginis stalas tuomet įprasmindavo ateinančių metų tikėtiną gausą, o kiekvienas patiekalas ir net pati staltiesė turėjo gilią prasmę.
Kovo 21 d. Ukmergėje paminėta Pasaulinė Žemės diena. Šventė tapo gražiu kartų bendradarbiavimu. „Bočių“ kolektyvas papuošė šventę tautiniais šokiais, o vaikučiai – pavasariškomis saulytėmis.
Artėjanti Ukmergės miesto šventė turėtų būti kitokia nei ankstesnės – be alaus palapinių ir viešo svaigalų vartojimo. Taip bus, jei rajono taryba uždraus prekybą alkoholiu viešų renginių metu.
Artėjant šv. Velykoms pradedama sukti galvas, kaip originaliai ir išradingai reikės šiais metais marginti kiaušinius. Turbūt visi žinome standartais jau tapusius marginimo būdus, tokius kaip: dažymas svogūnų lukštais, dekoravimas vašku ar džiovintomis žolelėmis, skutinėjimas.
Prabėgo dar viena kalendorinė šventė – Užgavėnės. Senovėje žmonės sakydavo „Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos.