Pakeitimai susiję su medikų paslaugomis patyrus ūminį miokardo infarktą ir pacientų srautų įstaigose valdymu. Manoma, kad bus galima suteikti efektyvesnes medikų paslaugas ligoniams.

Naujasis teisės aktas taip ir vadinasi: „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“. Juo siekiama užtikrinti skubią pagalbą, sujungiant skirtingo lygio paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose pagal turimas kompetencijas teikiamos kardiologijos ir kardiochirurgijos paslaugos miokardo infarkto atveju.

Sveikatos apsaugos ministerijoje pastaruoju metu buvo priimta ir daugiau teisės aktų pakeitimų. Vienas iš reikalavimų – pacientams, kuriems gali prireikti specializuoto gydymo, turi būti prieinami skubūs ir nepertraukiamai – visomis dienomis, ištisą parą – atliekami laboratoriniai tyrimai.

Ministro įsakyme taip pat kalbama apie tai, kad pacientai gali būti pervežti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą pagal gyvenamąją vietą stabilizavus sveikatos būklę konsultuojančio gydytojo neurologo sprendimu arba po tam tikrų gydymo procedūrų.

Šie reikalavimai, teigia Ukmergės PSPC vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė, nereiškia kokių nors didelių pasikeitimų medikų darbe. „Infarktą patyrę ukmergiškiai į Vilnių ir iki šiol buvo vežami ne visais atvejais. Galima vežti tada, jeigu žmogaus būklė stabili. Priklauso ir nuo to, kiek laiko praėję po infarkto“, – sakė ji.

Anot gydytojos, pirmiausia ligonis patenka į Ukmergės ligoninę, kur stabilizuojama sveikatos būklė, ir tada vežamas į Vilnių.“ Į artimiausią gydymo įstaigą, pasak pašnekovės, būtina vežti tada, jei ištiko miokardo infarktas su ST segmento pakilimu – toks yra labai pavojingas.

„Veždavom patyrusius insultą, o dabar – ir infarktą. Tačiau pirmiausia, kaip ir iki šiol, pacientai bus vežami į Ukmergės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Jei matysim, kad ligonio būklė stabili ir galim vežti į Vilnių, vešim patys“, – pasakojo Ukmergės PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja Judita Matonienė.

Anot jos, šie tvarkos pakeitimai buvo priimti, atlikus kai kuriuos tyrimus: „Žiūrėta, per kiek laiko pacientai patenka pas medikus į specialius insulto ir kardiologijos centrus Vilniuje, analizuoti kiti dalykai.“

***

* Miokardo infarktas su ST segmento pakilimu nustatomas, įvertinus elektrokardiogramą. Jis įvyksta užsikimšus širdies raumenį maitinančiai kraujagyslei. Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į ligoninę ir nedelsiant pradėti gydymą. Jeigu pacientas nesikreipia laiku ir nesulaukia adekvataus gydymo, pradeda vystytis negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje.

* Lietuvoje sergamumas širdies ligomis – vienas didžiausių Europoje. Miokardo infarktas (širdies smūgis) vis dažniau ištinka ir jaunus, darbingo amžiaus žmones. Medikai tvirtina, kad pirmos šešios valandos po infarkto yra gyvybiškai svarbios, todėl būtina žinoti pagrindinius požymius ir laiku pastebėjus nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą.

* Požymiai: spaudimo, tempimo arba veržimo jausmas vienoje arba abiejose krūtinės ląstos pusėse; skausmas už krūtinkaulio ir jo plitimas į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius ir nugarą; staigus kalbos, orientacijos, supratimo sutrikimas; gausus prakaitavimas; pykinimas, vėmimas; smarkus širdies plakimas; silpnumas ir galvos skausmas; sąmonės netekimas.

* Nedidelė dalis žmonių skausmo gali nejausti. Beskausmis infarktas dažniau pasitaiko tarp sergančiųjų cukriniu diabetu.

* Moterims infarktas dažniau gali pasireikšti šiais simptomais: dusuliu, pykinimu, vėmimu, nugaros ar apatinio žandikaulio skausmu.