Be to, pagerėja jų psichinė savijauta ir kyla mažiau jų pačių deklaruojamų elgesio problemų. Šiuos faktus mokslininkai atskleidė atlikę intervencinį tyrimą, kuriame dalyvavo 50 savanorių  (13–14 metų amžiaus vaikinai ir merginos), kurie gavo vitaminą D arba placebą.

Tyrimo tikslas buvo ištirti, ar vitamino D papildo vartojimas gali turėti poveikį reguliavimo funkcijoms bei pačių suvokiamai psichinei sveikatai Norvegijos paauglių grupėje.

Reguliavimo funkcijos – tai protiniai gebėjimai, apimantys psichinę kontrolę ir savireguliaciją. Atliktas atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas, dvigubai aklas tyrimas publikuotas moksliniame Skandinavijos psichologijos žurnale.

Tyrimas buvo atliktas žiemos laikotarpiu, kadangi šiuo metų laiku skandinavų (ir bendrai Šiaurės Europos gyventojų) kraujyje vitamino D kiekis gerokai sumažėja.

Prieš vartojant papildą ir po to, vitaminą D ir placebą vartojusių savanorių grupių buvo paprašyta išspręsti skirtingas problemas, kurioms įveikti reikėjo strateginio mąstymo ir planavimo gebėjimų. Be to, dalyviai buvo paprašyti patys informuoti apie tam tikras elgesio formas, tokias kaip irzlumas, agresija ir taisyklių laužymas. 

Norvegijos mokslininkai pastebėjo, kad vitamino D kiekis jį vartojusių savanorių grupėje reikšmingai padidėjo – išaugo 40 procentų nuo pradinės ribos. Tai rodo, kad papildas, kurį jie vartojo, buvo gerai įsisavintas. Be to, vitaminą D vartoję vaikinai ir merginos pasiekė geresnių rezultatų nei placebą vartojusių savanorių grupė, ypač sprendžiant sudėtingiausias protines užduotis.

Mokslininkai taip pat nustatė konkretų ryšį tarp mažo vitamino D kiekio ir sumažėjusio gebėjimo susikoncentruoti bei prastesnio socialinio elgesio. Šis naujasis tyrimas atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu užtikrinti tinkamą vitamino D kiekį paauglių kraujyje.  

Gali būti aktualūs vitaminai moterims