Ukmergėje neseniai vyko ne viena tokia akcija, artimiausiu metu jų planuojama ir daugiau. Akcijas rengia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras, viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras. Jos organizuojamos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, kitose Ukmergės įstaigose.

Džiaugiamasi, jog auga jaunų žmonių susidomėjimas kraujo donoryste. „Neseniai Nacionalinio kraujo centro komanda lankėsi Jono Basanavičiaus gimnazijoje. Čia ne tik bendravome su gimnazistais, kurie išklausė paskaitą apie donorystę, bet ir sulaukėme per 20 gimnazijos bendruomenės narių, panorusių tapti kraujo donorais.

Tai yra nemažas skaičius, turint omenyje, kad jais gali būti asmenys, sulaukę 18 metų“, – pasakojo Kraujo centro rinkodaros ir komunikacijos grupės vadybininkė Irma Pimpičkaitė.

Anot jos, daug kraujo donorų sulaukiama akcijose, vykdomose kartu su mūsų rajono savivaldybe. Pernai metų pabaigoje organizuotoje tokioje akcijoje apsilankė beveik 80 kraujo donorų. „Taip pat dalyvaujame ir Ukmergės miesto šventėje. Jei oro sąlygos tinkamos, įrengiame specialią palapinę. Artimiausią kraujo donorystės akciją Ukmergėje planuojame balandį“, – sakė ji.

Nors daugiausia donorų sulaukiama didžiuosiuose miestuose, pastaraisiais metais, teigia pašnekovė, pastebimas regionų – mažų miestelių, kaimo – bendruomenių aktyvumas: „Žmonės mėgsta mus pasikviesti į savo organizuojamas šventes, įvairiomis progomis inicijuoja gerų darbų dienas, kai šalia kitų veiklų visi yra kviečiami duoti kraujo.“

„Kraujo trūkumas – nuolat kintantis procesas, kuris priklauso nuo tuo metu gydymo įstaigose esančių ir kraujo perpylimo laukiančių pacientų turimų kraujo grupių, – aiškino I. Pimpičkaitė. – Pastebima tendencija, kad greičiausiai ištuštėja O (pirmos) bei A (antros) grupių kraujo rezervas. Tačiau nėra blogų arba gerų, reikalingų arba nereikalingų kraujo grupių – visos jos yra reikalingos ir kiekvieną dieną būtina, kad į Nacionalinį kraujo centrą ateitų bent 250 žmonių, galinčių duoti kraujo.“

Ne visi norintieji gali būti kraujo donorais dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių. „Kasmet visoje Lietuvoje yra atliekama apie 100 000 donacijų (tai – vienas kraujo paėmimo kartas), kas taip pat rodo didelį kraujo poreikį mūsų šalyje. Kraujas yra naudojamas pacientams, praradusiems didelį jo kiekį dėl patirtų traumų, kraujavimo, įvairių ligų ar operacijų metu. Kraujo perpylimas būtinas sergant onkologinėmis ligomis, gydymui naudojant chemoterapiją“, – pasakojo pašnekovė.

Ar vis dar daug atvejų, kai prašoma atlygio už duodamą kraują? „Jau kuris laikas Nacionaliniame kraujo centre kraujo duodantys žmonės tai daro tik neatlygintinai, – tikina ji. – Aktyviai kalbėdami su visuomene apie kraujo donorystės procesą bei naudą pastebėjome džiuginančius rezultatus. Neatlygintina kraujo donorystė tapo populiari, ypač tarp jaunų žmonių. Studentų, moksleivių iniciatyva dažnai rengiamos tokios akcijos universitetuose, kolegijose, gimnazijose. Vis dažniau donorystei susiburia ir įvairių įmonių, privačių kompanijų kolektyvai.“

Anot I. Pimpičkaitės, kraujo donorystė turi dvejopą naudą. Duodamas kraujo donoras ne tik gali išgelbėti 3 gyvybes, bet kartu pasitikrina ir savo sveikatą. Visų donorų kraujas yra ištiriamas nuo pagrindinių infekcinių žymenų, tokių kaip hepatitai B ir C, sifilis, ŽIV.

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė kaip 50 kg. Kraujo galima duoti ne dažniau kaip kas 60 dienų. Vyrai gali duoti kraujo ne daugiau kaip 6 kartus per metus, moterys – ne daugiau kaip 4.

Prieš kiekvieną donorystės procedūrą donoras užpildo specialią apklausos anketą. Gydytojas, įvertinęs bendrą žmogaus savijautą, priima galutinį sprendimą dėl galimybės duoti kraujo.

***

* Žodis „donoras“ kilęs iš lot. donare – „dovanoti“. Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.

* Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra 5,5 l kraujo. Vienu kartu iš donoro paimama tik 350–450 ml.

* Pats žymiausias pasaulyje kraujo donoras per visą savo gyvenimą atidavė apie 500 litrų kraujo (jo dovanojo 624 kartus).

* Aktyvūs donorai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonės, kurie nuolat duoda kraujo, gyvena vidutiniškai 5 metais ilgiau, be to, jų imunitetas yra stipresnis.

* Neseniai medikų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė: reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, dažniau turi galimybę išgyventi.

* Kad medicininėms reikmėms nepritrūktų kraujo, 1 000 gyventojų turi tekti ne mažiau kaip 40 donorų. Vidutinis Europos rodiklis – 25–27, JAV ir Kanados – 35–40.