Į medikus ukmergiškis kreipėsi dėl sunkiai pakeliamų skausmų pilvo srityje. Atlikus pjūvį paaiškėjo, kad vyrą kankino lietuviškų uodų platinamas, po oda migravęs parazitas.

Tai jau trečias šiemet Lietuvoje registruotas toks atvejis.

Įspūdžiais po kiek neįprastos operacijos dalijosi ir kompiuterio ekrane dar besiraitančią kirmėlę rodė chirurgas Nikas Samuolis.

Jauno mediko praktikoje toks atvejis, kai iš žmogaus paodžio traukiamas parazitas, pirmas.

„Nebuvo aišku, tai buvo įtariama kaip pūlinys. Ir keliavome į operacinę, nes pacientui skaudėjo. Jautė keturias dienas, ir tas skausmas stiprėjo. Kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri atsiuntė mums“, – sako chirurgas N. Samuolis.

Operacija truko 40 minučių. Tačiau pacientas dar kelias dienas turės ragauti ligoninės maisto, nes parazitas sukėlė uždegimą, tad gydytojai namo jo paleisti dar nenori.

Į vyro organizmą parazitas pakliuvo įgėlus lietuviškam uodui. Pacientas daug laiko leidžia po atviru dangumi, tad apsisaugoti nuo uodų, kaip sako medikams, nebuvo įmanoma. Be to, jis šių parazitų nešiotojais laiko šunis.

Kirmėlę ligoninės laborantės apžiūrėjo ir perdavė į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL). Dar befilmuojant medikas gavo patvirtinimą: parazitas specialistams gerai žinomas, tai – uodų platinama dirofilaria.

Parazitologijos specialistė sako, kad iš ukmergiškio bambos ištraukta kirmėlės dirofiliaria repens patelė.

Paprastai, kaip pastebi specialistė, dirofiliaria repens patelės yra ilgesnės už patinėlius. Jų ilgis gali siekti 20 centimetrų ir daugiau. Iš ukmergiškio bambos ištraukta kiek trumpesnė. Parazitologijos specialistė sudėlioja schemą, kaip parazitas pakliūva į mūsų organizmą.

Šios ligos platintojai mūsų lietuviški uodai. „Šuo sirgdamas dirofiliaria repens savyje tą patelę turi po oda. Patelė išskiria gyvas lervutes. Jos pakliūva į kraują, į periferiją. Ta patelė pas šunį gali išgyventi du su puse metų ir vesti gyvas lervutes, kurios pakliūva į gyvūno kraują“, – pasakoja NVSPL parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.

„Uodas atsitupia ant šuns pagerti kraujo, ir kartu įsiurbia tas mažytes lervutes. Uodo organizme jos subręsta iki vadinamosios trečios stadijos. Uodas įkandęs žmogui tą lervutę perduoda“, – teigia D. Veitienė.

 Po oda kirmėlė mėgsta migruoti iš vienos vietos į kitą, ieškodama kuo žemesnės žmogaus temperatūros. Galima plika akimi pamatyti, kaip po oda kirmėlė migruoja. Dažniausiai žmonės kirmėles pastebi ant rankų, kojų, kaktoje, krūtinės srityje, vyrai ant lyties organų, moterys krūtyse.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistės, medikams nustatyti ligą pavyksta ne iš karto. Pasiekusi galutinį tikslą kirmėlė susisuka į gumbelį, primenantį onkologinį darinį. „Kuo netipiškesnėje vietoje tas darinys atsiranda, tuo sunkiau nustatyti. Lengviau nustatyti, kai yra veido srityje. Geriausia aplink akis.

Susidaręs mazgelis būna maždaug vieno centimetro. Jis migruoja, keičia savo lokalizacijos vietą. Sudaro kartais kaip ir kirminuko atvaizdą“, – kalbėjo medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Bet pajusti, kad lervutės jau yra mūsų organizme, – galima. Mat uodo įgeltą vietą niežti ilgiau – nuo penkių iki aštuonių dienų. Toje vietoje, kaip aiškina specialistai, jaučiamas ir patinimas, ir paraudimas.

Praeityje tik Indijai būdingas susirgimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažnėja. Vien šioje laboratorijoje patvirtinta daugiau kaip dešimt panašių atvejų.

www.tv3.lt