Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys daug metų nesikeičia – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Pernai jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 6,3 proc.

Vyrų mirties priežastys

Dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (47,0 proc.), piktybiniai navikai (24,0 proc.) ir išorinės mirties priežastys (9,5 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (63,8 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (20,6 proc.). Beveik penktadalis nuo išeminių širdies ligų mirusių vyrų (19,9 proc.) mirė nesulaukę 65 m.

Dažniausia mirties priežastis tarp 4 430 nuo piktybinių navikų mirusių vyrų – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (22,6 proc. visų vyrų mirčių nuo piktybinių navikų). Jauniausi nuo šių ligų mirę vyrai buvo 30–34 m. amžiaus, o 31,9 proc. vyrų, mirusių nuo šių navikų, – iki 65 m. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,6 karto daugiau vyrų nei moterų. Dažna vyrų mirties priežastis taip pat ir priešinės liaukos (sudarė 11,6 proc. vyrų mirčių nuo piktybinių navikų) bei skrandžio piktybiniai navikai (7,4 proc.).

55,5 proc. visų dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 1 758 vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktinai apsinuodijus), 30,7 proc. – nusižudė. 71,6 proc. dėl nelaimingų atsitikimų mirusių vyrų ir 75,1 proc. nusižudžiusių vyrų mirė būdami jaunesni nei 65 m. amžiaus. Išorinės mirties priežastys 2,8 karto dažnesnės tarp vyrų nei tarp moterų.

Moterų mirties priežastys

Dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (61,7 proc.), piktybiniai navikai (18,3 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,6 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,2 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (62,9 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (25,6 proc.) bei hipertenzinės ligos (5,4 proc.). 4,6 proc. moterų, mirusių nuo kraujotakos sistemos ligų, amžius nesiekė 65 m.

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 612 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties piktybinis navikas (15,3 proc. visų moterų mirčių nuo piktybinių navikų). 36 proc. visų moterų, mirusių nuo šio naviko, sudarė moterys, nesulaukusios 65 m. amžiaus. Kasos ir storosios žarnos piktybiniai navikai sudarė po 8 proc. moterų mirčių nuo piktybinių navikų, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai – 7,7 proc., o kiaušidžių piktybiniai navikai – 6,1 proc.

Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Visų praėjusiais metais dėl virškinimo sistemos ligų mirusių 910 moterų dažniausia mirties priežastis – lėtinės kepenų ligos.

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 637 moterų didžiausia dalis (65,0 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų (414 moterys), penktadalis  nusižudė (18,9 proc., 140 moterų). 30,4 proc. mirusių dėl nelaimingų atsitikimų bei 57,1 proc. nusižudžiusių moterų amžius – iki 65 m.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

Pernai mirė 8,6 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 71,8 proc. – vyrai, 28,2 proc. – moterys. Didžioji dalis vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,6 proc.) ir dėl savižudybių (6,5 proc.).

Darbingo amžiaus moterys dažniausiai mirdavo nuo virškinimo organų piktybinių navikų (10,6 proc.), išeminių širdies ligų (10,1 proc.) ir lyties organų piktybinių navikų (8,7 proc.).

Vaikų, kūdikių mirtingumas

Per paskutinius penkerius metus stebimas vaikų skaičiaus mažėjimas (nuo 2014 m. sumažėjo 43 proc.). Pernai mirė 77 vaikai (46 berniukai ir 31 mergaitė). Daugiausiai – dėl išorinių priežasčių (49,4 proc.), piktybinių navikų (11,7 proc.) ir nervų sistemos ligų (11,7 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 38 vaikai: 12 nuskendo, 9 žuvo transporto įvykiuose, 9 nusižudė, 8 mirė dėl kitų išorinių mirties priežasčių, tai yra 11,6 proc. mažiau, lyginant su 2018 m.

Pernai mirė 90 kūdikių (vaikų iki 1 m.). Pagrindinės mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos ir įgimtos formavimosi ydos.

UŽ inf.