VšĮ Ukmergės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja gydymui Marija Švedienė sakė, kad ligoninės priimamajame didesnio susirgimų, tiesiogiai susijusių su karščiais (perkaitimų, šilumos smūgių ar nudegimų saulėje), skaičiaus nepastebėta, „...tačiau tikrai matome, kad tokie karščiai turi įtakos lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatai. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pabrėžė M. Švedienė.
Pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad dažnai sveikatos pablogėjimą sąlygoja ir neadekvatus pačių pacientų elgesys karščių metu.
Pavyzdžiui, darbas sode dienos metu ar kitoks didesnis fizinis aktyvumas, mažas skysčių vartojimas, netinkama apranga.
Ligoninės duomenimis, pastaruoju metu taip pat pastebimas ir traumų padidėjimas.
VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytojas Justas Šakalys, laikinai einantis poliklinikos vedėjo pareigas, informavo, kad kol kas susirgimų, susijusių su karščiu fiksuojami tik pavieniai atvejai. „Matyt, ukmergiškiai per didžiuosius karščius elgiasi gana sąmoningai“, – sakė jis, tačiau įspėjo, kad situacija gali keistis, kai temperatūra nukris iki 26–27 laipsnių. „Tada gali prasidėti problemos. Dabar žmonės geria natūraliai, nes dėl didelio karščio troškina. Svarbu, kad nepamirštų vartoti kuo daugiau skysčių, ypač vandens, geriausia negazuoto ir pripildyto elektrolitais ar mineralais, kai temperatūra bus žemesnė. Esant žemesnei temperatūrai, žmogus troškulio nejaučia, o organizmo dehidratacija vis tiek vyksta“, – kalbėjo gydytojas.
Dėl dehidratacijos ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo gali paūmėti lėtinės ligos. Karštis ypač pavojingas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, smegenų išemijos ligomis. Vaikams – dėl galimų odos pažeidimų. Patartina vengti tiesioginių saulės spindulių, dieną laikytis pavėsyje, priedangai nuo saulės naudoti skėčius, kurie Lietuvoje nepelnytai užmiršti, nors užsienyje – labai populiarūs.
Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja Ana Širkova pasakojo, kad pastarosiomis savaitėmis padaugėjo kvietimų dėl galvos svaigulio, bendro kūno silpnumo, pykinimo, dažno širdies darbo, žemo kraujospūdžio.
„Šis karštis kamuoja ir sergančiuosius, ir sveikus. Norėtųsi, kad žmonės atsakingiau žiūrėtų į savo sveikatos problemas, gertų daugiau skysčių, nebūtų lauke per patį karštį, nes važiuodami į kvietimus pastebime ir besideginančius vidurdienį prie upės. Kiekvienas turime rūpintis savo sveikata“, – sakė skyriaus vedėja.
Gydytojų rekomendacijos karščių metu: vengti tiesioginių saulės spindulių, stengtis būti kuo vėsesnėje aplinkoje, piko metu (11–17val.) riboti fizinę veiklą, vilkėti lengvus ir šviesius natūralaus audinio drabužius, pridengti galvą, reguliariai vartoti pakankamai skysčių (tinka didesnės mineralizacijos vanduo, nes karščių metu prarandame skysčius ir mineralines medžiagas), vengti alkoholio ir sunkiai virškinamo maisto. Taip pat labai svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų esant lėtinėms ligoms.
Kaitinant per 30 laipsnių karščiui, regis, gera išeitis – maudynės. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai įspėja ir dėl maudynių vandens telkiniuose. Nors juose vanduo tikrinamas reguliariai (rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, rajone tikrinama apie 20 maudyklų kas mėnesį), situacija gali keistis per keletą dienų. Liepos mėnesį atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad visose maudyklose maudytis galima. Tačiau atsigaivinti norintys žmonės turėtų būti atidūs ir nesimaudyti žydinčiuose vandens telkiniuose. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Evelina Kimsė priminė, kad vandens žydėjimas – tai dumblių dauginimasis. Jais pasidengia visas vandens paviršius, jaučiamas nemalonus kvapas. Tokiame telkinyje maudytis nerekomenduojama, nes žydintis vanduo gali sukelti alergines ligas, viduriavimą ar net vėmimą.
