Spausdinti šį puslapį

Erasmus+: iš kokono tapk plasnojančiu drugiu

Kroatijos vaizdai. Kroatijos vaizdai.

Plaukiojimas žydriausioje Adrijos jūroje, vaikščiojimas palmių taku, mėgavimasis nauja kultūra daugeliui skamba tarsi sapnas. Tačiau tai ne sapnas, o realybė, kurią gali patirti ir tu, būdamas ryžtingu studentu.

Apie  tai pasakoja Pabaisko seniūnijoje Antakalnio kaime gyvenusi, šiuo metu viešuosius ryšius studijuojanti Evelina Žudytė.

Žodį „Erasmus“ kiekvienas suvokia skirtingai. Vieniems sukasi mintys apie įvairių šalių kultūrą, kitiems akyse tviskuliuoja nauji iššūkiai, tretiems tai – tiesiog garsaus keliautojo Erasmus Roterdamo pavardė.

Išgirdus šį žodį aš paskęstu prisiminimuose ir mintimis sugrįžtu į nuostabiausias akimirkas primenančią Kroatiją. Tokių jausmų ir emocijų nebūtų, jei ne mano Erasmus+ programa.

Viskas prasidėjo praeitą rudenį. II kurse suvokiau, kad negaliu apleisti savo pomėgio keliauti. Norėdama tobulėti ir praplėsti akiratį, suvokiau, kad turiu nedelsiant pildyti Erasmus programos dokumentus.

Po atrankos el. pašte išvydau savo pavardę Erasmus+ konkurso atrinktų studentų sąraše. Tuo metu norėjosi šokti iš laimės.

Mintyse plūdo dvigubos emocijos, pynėsi euforija ir baimė, džiaugsmas ir nerimas. Ilgam palikti mylimus žmones ir persikelti pusei metų į nežinomą šalį – nemenkas iššūkis. Tačiau širdyje jutau, kad elgiuosi teisingai, žavėjausi savo drąsa atitrūkti iš komforto zonos ir pajusti naują gyvenimo skonį.

Nusileidus lėktuvui Zagrebo oro uoste, visos baimės ir neramumai išsisklaidė. Atvykusi supratau, kad tai šalis, kurioje prasideda mano naujas gyvenimo tarpsnis.

Studijos svetimoje šalyje

Studijuoti Kroatijoje sekėsi gerai. Kaip ir Lietuvoje, vieni dalykai sekėsi geriau, kiti buvo šiek tiek sudėtingesni, bet pats studijų procesas patiko. Dažniausiai paskaitose sėdėdavome tik su Erasmus studentais, kuriems buvo skiriamas visas dėstytojų dėmesys. Visada turėdavai būti pasiruošusi klausyti ir įsitraukti į dėstytojo paskaitą.

Viena iš įsimintiniausių buvo kelionė trims dienoms į Kroatijos Vis salą.

Gyvenome apartamentuose, kuriuose pro balkoną atsiveria neapsakomas salos grožis, plaukiojome Adrijos jūroje laivu ir kanojomis, ragavome šalies tradicinius patiekalus, mėgavomės palmių grožiu. Saloje buvo antras universiteto fakultetas, kuriame taip pat ir studijavome.

Menza – studentų lobis

Kroatijos virtuvė labai skirtinga kiekviename regione.

Labiausiai patikę patiekalai: sūris su ožkos pienu, kepinys su sūriu. Maisto kainos – panašios kaip ir Lietuvoje, tik jūros gėrybės – kur kas brangesnės.

Tačiau mums išgyventi iš 400 eurų stipendijos būtų buvę sunku, jei ne kroatiškos valgyklos. Menza – tai valgyklos studentams, kuriose už talonus galėjome skaniai ir pigiai pavalgyti.

Maistas jose įvairus: kepsniai, žuvis, guliašas, lazanija, vištiena, salotos, vaisiai, desertai, gėrimai...

Studentas Kroatijoje, pirkdamas kepsnį su garnyru, salotas, sriubą, vaisius ir desertą, sumokėdavo apie vieną eurą. Ten studentai gaudavo 80 proc. nuolaidą maistui. Lietuvoje studentams apie tai – tik pasvajoti.

Visada skuba į pagalbą

Kroatijoje žmonės netgi pirmadienio vakarais sėdi kavinėse, niekur neskuba, sprendžia verslo reikalus, aptaria dienos aktualijas. Netgi dėstytojai siūlo neaiškumus ar nepasisekusius testo rezultatus aptarti kavinėje prie puodelio arbatos.

Vietinių gyventojų paslaugumas priverčia jaustis taip, tarsi bendrautum su šeimos nariais. Beveik visi čia puikiai kalba ir supranta anglų kalbą.

Žmonės mėgsta užkalbinti užsienio studentus, paklausti, iš kokios šalies atvykome, kaip mums čia sekasi. Gyvenant ten pasijunti tarsi pabėgus nuo rūpesčių, streso ir negandų.

Turtingas laisvalaikis

Kroatijoje veikia Erasmus savanorių studentų bendruomenės, kurios organizuoja atvykusiems studentams pramogas. Jų dėka aplankėme garsiausius Plitvicos ežerus, linksminomės karaokės vakaruose. Universitetas organizavo keliones į kitus miestus, aplankėme beveik visus Kroatijos sostinės muziejus.

Vienas iš jų – sudaužytų širdžių muziejus – paliko neišdildomą įspūdį. Mūsų mokslo įstaiga suteikė galimybę nemokamai lankyti sporto klubą, baseiną, žaisti tinklinį. Šalyje buvo puikios sąlygos bėgioti stadionuose bei pigiai nukeliauti į nepaprastai gražius Italijos miestus.

Atradau ir minusų, kurie mane nuliūdino. Tai Zagrebo naktiniai klubai. Nors nesu jų mėgėja, tačiau apsilankyti ir pamatyti, koks yra kitos šalies naktinis gyvenimas, buvo smalsu. Tačiau, tik įžengus į klubo vidų, paskendau cigarečių dūmuose. Pasirodo, ten nėra atskirų vietų rūkymui ir visi gali tai daryti salės viduje, šokant šalia draugų.

Grįžus iš tokio naktinio pasišokimo norisi lįsti į skalbimo mašiną kartu su visais drabužiais...

Nepraleisk tokios progos

Kroatijos įspūždžiai tarsi kalėdinės dovanos įkrito širdyje. Kiekvienas naujai sutiktas žmogus – tarsi gabalėlis deserto, iš kurio po šaukštelį sėmiausi skaniausių idėjų, įdomios patirties, žinių, įžvalgų.

Studijos kitoje šalyje ir nauji dėstytojai leido papildyti ne tik žinių bagažą, bet ir mokslo suvokimo svarbą. Šalis, turtinga neapsakomo grožio vietų, užpildė visas sielos kerteles. Tai patirtis, kurią sunku žodžiais apsakyti.

Erasmus+ programa – tarsi gabalėlis pyrago, kurį suvalgius norisi antro. Tai – puiki galimybė ne tik keliauti, bet ir iš mažo kokono tapti drąsiai plasnojančiu drugiu.

Už tūkstančių kilometrų nuo namų pradedi mąstyti ir žvelgti į gyvenimą ryškiomis spalvomis, branginti savo laiką ir kiekvieną šalia esantįjį. 

Džiaugiuosi, jog organizuojamos programos, suteikiančios galimybę ne tik keliauti ir pajusti kitų šalių ritmą bei kultūrą, bet ir leidžia visapusiškai tobulėti, įgyti patirties.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)