Dar prieš gerą pusmetį dėvėję civilius drabužius, auginę plaukus ir nieko apie karybą nenutuokę jaunuoliai šiandien treniruojasi milžiniško masto karinėse pratybose „Geležinis Vilkas 2016“.

Lietuvos kariuomenės generolo Silvestro Žukausko Pabradės poligone pratybose treniruojasi daugiau nei 2000 karių. Dauguma jų – Vaidoto ir Kęstučio batalionų šauktiniai kariai, beveik 900 jaunesniųjų eilinių. Kartu su jais užduotis vykdo sąjungininkai iš JAV ir Lenkijos.

Kaip atrodo šios pratybos ir tarnyba kariuomenėje šauktinio akimis? Kaip tarnybą įsivaizdavo vaikinas ar mergina prieš savanoriškai pasirinkdamas 9 mėnesiams pasimatuoti uniformą?

Pasirengimo mūšiui įkarštyje sutikta kuopos ryšininkė  j. eil. Arūnė Karitonaitė sako nesigailinti pasirinkusi tarnybą kariuomenėje.

Nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo mergina, pozityviai nusiteikusi ir plačiai besišypsanti, nejučiomis patraukia aplinkinių dėmesį. Arūnei pratybos „Geležinis Vilkas-2016“ – paskutiniosios prieš baigiant privalomąją 9 mėnesių tarnybą bei pirmosios tokio masto, vykdant užduotis išvien su sąjungininkais iš JAV ir Lenkijos.

Iš Ukmergės kilusi mergina apie tarnybą kariuomenėje galvojo jau būdama dešimtoje klasėje, tačiau ilgai taip ir neišdrįsusi pasimatuoti kareiviškų batų. Po mokyklos apsigyveno Vilniuje, studijavo biologiją, dirbo įvairius darbus, keliavo, kitaip tariant, ieškojo savęs ir to, ką norėtų toliau veikti gyvenime.

Išmėginti darbai įžuvinimo įmonėje ir odontologijos kabinete nepateisino vietoje nenustygstančios ir nuolat iššūkių ieškančios merginos lūkesčių, tad ir vėl grįžo dar mokykloje kirbėjusi mintis išmėginti tarnybą kariuomenėje. Iššūkių nuolat ieškanti, aulinius batus dėvinti, trumpai besikerpanti Arūnė artimųjų visai nenustebino, anaiptol, ši mintis sulaukė palaikymo.

Ilgai nedelsusi užsiregistravo ir buvo pašaukta į tarnybą Tauragėje esančiame batalione praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Apžvelgdama jau besibaigiantį tarnybos laikotarpį, mergina tvirtina, kad atmintyje išlikusios tik geros emocijos. Norėtų, kad tokių kaip šios pratybų tarnyboje būtų buvę daugiau. Arūnę sužavėjo jų aukštas lygis, galimybė treniruotis ir mokytis kartu su sąjungininkais. Jai tai pirmosios tarptautinės pratybos, iki tol teko treniruotis tik Kęstučio batalione ir jam priklausančiuose mokymo laukuose.

Kalbėdama apie tarnybą kariuomenėje, Arūnė vis užsimena apie draugėmis tapusias koleges ir „kambariokes“, kurios, pasak jos, liks draugėmis ir po tarnybos. Merginos visą laikotarpį buvo viena kitai ramstis džiaugsmo ir liūdesio akimirkomis. Dauguma jų buvo paskirtos eiti ryšininkių pareigas. Mergina juokauja, kad tarnyba su radijo stotimi išmokė telefonu kalbėti trumpiau ir konkrečiau.

Mergina pripažįsta, kad sunkiausia buvo priprasti prie maitinimo tris kartus per dieną, nes buvo įpratusi valgyti dažniau. Arūnė buvo pratusi laikytis prietaro, kad eiti tuščiu skrandžiu miegoti yra blogas ženklas.

Paklausta, ką planuoja veikti pasibaigus privalomajai tarnybai, Arūnė neabejoja, kad tikrai pasirinks tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Svarbiausia palaikyti įgytus įgūdžius bei pasilikti galimybę toliau ieškoti savęs civiliame gyvenime. Apžvelgdama devynis mėnesius mergina tvirtina nė trupučio nesigailinti, ir jeigu atsukus laiką reikėtų iš naujo apsispręsti, tikrai neabejodama eitų tarnauti. „Susipažinau su daug tikrai nuostabių žmonių, su dauguma ir toliau išlaikysime kontaktus ir toliau bendrausime“, – sako Arūnė.

Donatas SUCHOCKIS

Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų viešųjų ryšių karininkas kpt.