Abejingai praeiti pro Aivaro ir Aušrytės Krogertų namus sodininkų bendrijoje „Rasa“ negali nė vienas. Per neaukštą medinę paties Aivaro išdrožinėtą tvorą, išraiškingus vartelius knieti žvilgterėti į angelų skulptūras, išmoningai iškarpytus, žaliomis skulptūromis virtusius krūmus bei medžius.

Jei kuklūs, bet svetingi šeimininkai praeivį pakvies į svečius, jis šalia tvenkinėlio, šeimininkės puoselėjamų gėlynų išvys humoristinę „vienuolio“ figūrą, „vėžlį“, rytietišką „drakoną“, aibę „sraigyčių“.

Dirbtinai pasendina

Aivarui gražiausia tai, kas archajiška, todėl viską, ką kuria savo rankomis, ir viską, ką perka, dirbtinai pasendina. Tačiau tas sendinimas atrodo toks natūralus. Gal todėl, kad Aivaras turi įgimtą grožio pajautimą ir menininko žvilgsnį.

Įdomu, kad meistras beveik nenaudoja naujų medžiagų, o atnaujina tai, kas sena. Štai kaimynas keitė duris ir senas ąžuolines ketino išmesti. Aivarui jos pasirodė įdomios: išpjovė dalį filingų, įmontavo vežimo ratus ir sukonstravo pavėsinę.

Sena menininko  svajonė – sukurti Don Kichoto skulptūrą. Iš medžio išskobė liesojo personažo veidą su išraiškinga smailia barzda, kojas, rankas, o šarvus, batus ir Mambrino šalmą išpjaustė ir išlankstė iš skardos. Vertėtų pamatyti šį Liūdnojo Vaizdo riterį, pasirėmusį ranka ir besvajojantį apie savo Dulsinėją!..

Pirmi drožiniai

Savo namus Aivaras įsirengė Provanso stiliumi – visur pastelinės pilkšvos, melsvos, balta spalvos, raitytomis kojelėmis, ornamentuoti, savomis rankomis restauruoti baldai. O idėja kilo, kai Dailės salone nusipirko senovinės mašinos modeliuką. Dabar – nuo pat grindų iki šviestuvų, nuo krosnelės iki žvakidžių ir paveikslų – viskas vieno stiliaus derinys.

Visa ko pradžia buvo medinės skulptūrėlės, unikalios formos kryžius. Drožinėti pradėjo palyginti neseniai, prieš kokius dvidešimt metų. Tada dar nebuvo gerų įrankių, juos tekdavo pasidaryti pačiam. Pirmas drožinys – velnio su baisiais dantimis kaukė.

Pasak Aivaro mamos, kaimynė visąlaik išsigąsdavo  – tokia išraiškinga buvo. Darbai labai neįprasti, išradingi – šviestuvas-varna, neįprastų sprendimų kryžiai, vikingų kompozicija su nuimamomis detalėmis, kad skulptūrų viduje galima būtų paslėpti butelį ir taurelę (nors Aivaras, beje, yra abstinentas).

Domisi ir senienomis

Vaikystėje labiau rūpėjo lauke palakstyt, tik grįžęs iš kariuomenės savo gabumus pritaikė praktiniams tikslams. Pirmiausia Aivaras piešdavo. Nupieštus paveikslėlius padovanodavo kokia nors proga. Išdekoravo namų duris.

Kai dirbo vienos įmonės sargu, kad naktys neprailgtų, drožinėdavo darbe iš rago. Po pamainos, žiūrėk, ir parneša žmonai dovanų kokią sagę, pakabuką ar miniatiūrinę skulptūrėlę – indėną, budelį, akrobatą. Iš medžio – šamaną, beždžionėlę, varlę... 

Žmona Aušra puošiasi vyro išdrožinėtais miniatiūriniais papuošalais. Nors ji pati turi gerą skonį, vyras taip pat yra ir jos stiliaus patarėjas, skoningai parenka drabužius. Be to, Aivaras vykdo ir žmonos pageidavimus puošiant namus ar aplinką. Todėl Aušra didžiuojasi savo gyvenimo draugu ir abu, kartais pasiginčydami, bet ir vėl sutardami, kuria savo gyvenimą.

Šiuo metu Aivaras dirba staliumi kultūros centre. Nagingasis meistras sugeba padaryti ne tik tiesioginius savo darbus, bet ir gastrolių atvykusio teatro sugedusią lėlę pataisyti, mechanizmą suderinti. Tam, kas kartais net specialistams atrodo sudėtinga, Aivaras atranda paprastesnį sprendimą ir sumeistrauja ar pataiso surasdamas savo būdus. ,,Jūs tik pasakykit, ko konkrečiai reikia, o aš jau žinosiu, kaip padaryt gerai ir greitai“, – sako nagingasis stalius kultūros centro darbuotojoms.

Be meistrystės, Aivaras domisi ir visokiomis senienomis. Pavyzdžiui, rašikliais. Jo kolekcijoje – keletas seniausios, rašikliams vardą davusios „Parker“ firmos, dar visokiausių firmų tušinukų. Kolekcionuoja laikrodžius, senas fotografijas, senovinius fotoaparatus. Visa tai tampa namų dekoracijomis. 

Kūriniai žavi kaimynus

Žiūrint į Aivaro skulptūras, kirba klausimas, kaip jis žino, kur skobti, drožti, kad išgautų ne tik formą, bet ir kuriamo personažo nuotaiką. „Taigi čia viskas paprasta, pažiūri į medžio, rago ar kieno kito gabalą ir matai, kas jame yra, reikia tik nuimt, kas nereikalinga“, – sako savamokslis menininkas A. Krogertas.

Išvydę Aivaro darbus, kaimynai, draugai taip pat panorsta įsigyti menininko darbų. Turėdamas laiko, išdrožia ką nors ir jiems. Keletas darbų yra iškeliavę į užsienį.

Šiemet, per Žolinę, Aivaras švęs 50-ies metų jubiliejų. Kiek visko pridrožta, pridaryta, dabar jau ir pats nebesuskaičiuotų.