Ukmergiškė pasakojo, kad pernai jai buvo nustatytas lengvas arba kaip įprasta vadinti – trečios grupės neįgalumo lygis. Iki šių metų vasaros pašalpą gaudavusi ypač menką – 29 eurus.

Augina mokyklinio amžiaus dukrą, kurios išlaikymui iš jos tėvo gauna sutarto dydžio – 210 eurų – alimentus. Taigi, dviem žmonėms mėnesinės pajamos siekė 269 eurus.

Teiravosi „Sodroje“, kodėl ji tokia maža, buvo atsakyta, kad trūko stažo. Moteris apie 10 metų dirbo siuvykloje, vėliau dar 10 metų slaugė motiną. Stažas už slaugą nesikaupė, nes pati pripažįsta – nesusitvarkė reikiamų dokumentų.

„Sodroje“ esą jai dar pernai paaiškino, kad dėl kitokios paramos reikia kreiptis į rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių. Tačiau ir ten moteris buvusi nesuprasta. Niekas jai esą nepaaiškino, ar galima tikėtis papildomos finansinės paramos. Juk už tokią sumą dviese išsiversti neįmanoma.

Sveikata – tik blogyn

Šią vasarą moteriai teko  iš naujo vykti nustatyti neįgalumo lygį. Pagrindinė jos bėdų priežastis – pažeistas stuburas: diagnozuota ir cista, ir išvarža, ir ataugos.

Tačiau tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, buvo būtini mokami tyrimai.

Moteris pasakojo, jie kainavę daugiau nei vieno mėnesio jos neįgalumo pašalpa. Tačiau užburtas ratas: nedarysi magnetinio rezonanso tyrimų  – negausi pašalpos.

„Pasiskolinau pinigų, važiavau į Vilnių ir atlikau tyrimus. Paaiškėjo, kad sveikatos būklė dar labiau pablogėjo. Man buvo suteikta antra neįgalumo grupė“, –  pasakojo moteris.

Medikams nustačius vidutinį neįgalumo lygį ukmergiškės finansinė padėtis pagerėjo: nuo vasaros ji gauna ne buvusią 29, o 123 eurų pašalpą. Pridėjus alimentus susidaro 333 eurų suma dviem asmenims per mėnesį. Tačiau moteris apgailestauja, kad pragyventi ir iš tokių pajamų labai sunku.

Susirasti darbą neįmanoma

Deja, galimybė susirasti bet kokį darbą po dabartinės medikų išvados, pasak pašnekovės, visai sumažėjo.

„Darbo biržoje“ buvo užsiregistravusi daugiau nei metus, o per tą laiką nesulaukė nė vieno pasiūlymo.

Neturi išsilavinimo, tad pretenduotų tik į darbininkišką specialybę. Tačiau koks atsiras darbdavys, jei dėl stuburo problemų žmogui draudžiama bet kokia sunkesnė veikla.

Moteris pasakojo, dabar, kai yra pripažinta dar labiau nedarbinga, galimybė susirasti darbą susitraukė iki nulio. Pati darbo birža esą jai pasiūlė nevargti, nesiregistruoti, nes darbo vis tiek jokio nepasiūlys.

Moteris mano, kad tokią mažą pašalpą gaunantys neįgalieji negali susirasti darbo, tad yra pasmerkti mirčiai.

Ragina ateiti

Ukmergės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė  sakė, kad savivaldybė galėtų skirti socialinę išmoką. Tačiau asmeniui mokama tik tuo atveju, jei kiekvieno tos šeimos nario pajamos nesiekia 102 eurų. Taigi šiuo atveju socialinė pašalpa moteriai nepriklauso.

Tačiau vedėja priminė, kad ši šeima tikrai gauna paramą kitokia išraiška, tik apie tai nepasakė. Jei tik moteris susitvarkė reikiamus dokumentus, jos dukra gauna nemokamą maitinimą mokykloje, greičiausiai ir paramą maistu iš intervencinių maisto atsargų.

Vedėja pastebi, kad palyginus su sunkiausiais atvejais, šios moters finansinė padėtis dar nėra tokia sunki, nes jos dukra gauna palyginti didelius alimentus. Tuo tarpu „Sodra“ neįgalumo pašalpą apskaičiuoja atsižvelgdama į darbe gautas pajamas ir darbo stažą.

A. Leonavičienė priminė, kad savivaldybė gali suteikti finansinę paramą išskirtinais atvejais, žmogui atsidūrus sunkioje situacijoje, tad ragino moterį užsukti pasikalbėti.

Darbdavių nedomina

Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vedėjos pavaduotoja Violeta Kvirienė pritaria, kad neįgaliesiems įsidarbinti labai sunku.

Sunkiausia tiems, kurie neturi išsilavinimo ir geba dirbti tik fizinį darbą. „Darbo pasiūla labai didelė, bet renkasi darbdavys“, – kalbėjo pavaduotoja. Pasak jos, darbo birža siunčia  darbdaviui žmones nepriklausomai nuo to, ar jie turi neįgalumą, ar ne. Svarbu, kad atitiktų darbdavio reikalavimus.

Ieškantis darbo žmogus darbdaviui galį ir pats nepasakyti apie savo neįgalumą. Tačiau įdarbinant privalu pateikti medicininę knygelę. Joje bus įrašas apie tai, ko žmogus negali atlikti. Tuomet bet kokiu atveju paaiškės, kad jo darbingumas ribotas. O kam toks darbininkas reikalingas?

Pasak pavaduotojos, vidutinį neįgalumo lygį turintieji socialiai yra drausti, tad registruotis Darbo biržoje vien dėl šios priežasties jiems taip pat neverta.

Per metus – viena vieta

Viešumoje neretai skelbiama apie lengvatas darbdaviams įdarbinant neįgaliuosius ar gauti finansavimą sukurti darbo vietą neįgaliajam. Tačiau ar daug yra tokių įmonių Ukmergėje? Pasak pavaduotojos, pagal finansuojamą programą šiemet neįgaliam žmogui Ukmergėje sukurta viena darbo vieta. Įmonė gavo 12 tūkst. Eur paramą šiai darbo vietai sukurti bei įsipareigojo neįgaliajam ją išlaikyti trejus metus.

Yra ir kitas darbdavių skatinimo būdas – subsidijuojamas tam tikrų kategorijų bedarbių įdarbinimas. Tarp jų – neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, jauni žmonės. Įmonės naudojasi šia parama, tačiau iš pasirenkamų kategorijų neįgaliųjų nesirenka.

Geriau jau naudojasi kompensacija už įdarbintą jauną žmogų.

Kapstosi kaip išmano

Darbo birža, pasirodo, neįgaliųjų net negali siųsti į mokymus, nes specialybės, kurias galima rinktis – darbininkiškos. Prieš siunčiant jų mokytis reikalinga mediko pažyma apie tai, kad žmogus fiziškai pajėgs darbuotis išmokto amato srityje. Medikas to patvirtinti negali, tad bedarbis ir toliau atsiduria tarp nepageidaujamųjų.

Panašioje situacijoje atsidūrę neįgalūs ukmergiškiai tikina iš skurdo brendantys kaip kas išmano: vyrams tikru stebuklu tampa pasiūlymai sargauti arba kokia nelegali veikla. Įvairių būdų, kaip papildyti savo biudžetą, sugalvoja ir moterys.  Tikėtis valstybės paramos, tikina, – beprasmiška.