Kiekvieną sausį žiemojančių vandens paukščių apskaitas organizuoja Lietuvos ornitologų draugija. Prie jų kviečia prisijungti entuziastus iš visų rajonų.
Šioje veikloje dalyvaujantis K. Jarmalavičius pasakojo, kad tokia ornitologų iniciatyva yra skirta planuoti Lietuvoje žiemojančių paukščių apsaugą ir įvertinti jų populiacijų gausą.
Pirmosios tarptautinės vandens paukščių apskaitos buvo surengtos 1967 metais. Jų informacija tapo svarbi dėl vandens ir pelkių paukščių apsaugos visame pasaulyje. 2016-aisiais buvo minimi 50-ieji apskaitų metai.
Lietuvoje, anot Kęstučio, kasmet prie apskaitų prisijungia gausus būrys savanorių, kurių pagalba ornitologams yra labai svarbi. „Tikslas – apžiūrėti vandens telkinius, kuriuose yra tikimybė rasti žiemojančių vandens paukščių, juos suskaičiuoti, išskiriant rūšį ir, jei įmanoma, lytį. Rekomenduotina apskaitas vykdyti tuo pačiu metu visoje Lietuvoje, kad duomenys būtų kuo tikslesni“, – pasakojo jis. Šiemet apskaitos vyko sausio 12–14 dienomis.
Daugiau kaip tūkstantis
„Apskaitas atliekame kartu su žmona Asta, kartais prisijungia bendraminčiai. Šiemet jas vykdėme dviese. Ukmergės mieste žiemojančius vandens paukščius skaičiavome Šventojoje. Taip pat – keliuose didesniuose dar neužšalusiuose ežeruose Molėtų rajone. Iš viso suskaičiavome per tūkstantį paukščių, iš kurių gausiausiai žiemoja didžiosios antys“, – rezultatais dalijosi ornitologas.
Apskaitas savo rajonuose vykdantys stebėtojai turi iš anksto užsiregistruoti. Duomenys renkami Lietuvos ornitologų draugijoje, rezultatų suvestinė skelbiama jos leidžiamame žurnale „Paukščiai“.
Būna ir retesnių
Tokias apskaitas Kęstutis vadina ne tik naudingu, bet ir smagiu užsiėmimu: „Visų pirma, sužinome, kiek paukščių pasiliko žiemoti viename ar kitame vandens telkinyje. Susumavus duomenis, paaiškėja, kiek jų žiemoja mūsų krašte. Kartais aptinkame rečiau matomų vidaus vandenyse jūrinių paukščių – nuodėgulių, ledinių ančių. Tokie stebėjimai ypač džiugina.“
Sako, kad kas metai duomenys būna nevienodi: „Kartais, esant dideliems šalčiams, užšąla visi vandens telkiniai, net ir mažesnės upės, tad paukščių neaptinkama. Jie koncentruojasi stambiosiose upėse, ypač Nemune Kauno mieste. Esant švelnesnėms žiemoms, kaip šiemet, dauguma ežerų būna dar neužšalę, tada tenka nemažai nuvažiuoti, siekiant apžiūrėti kuo daugiau vandens telkinių. Paukščių apskaitos mums yra aktyvus poilsis gamtoje. Tenka nukeliauti ne vieną kilometrą paupiais ir paežerėmis.“
Išvysti ūdrą – sėkmė
Jis pastebi, kad praėjusiais metais buvo labai šlapias ruduo ir žiemos pradžia. Tad vandens lygis upėse dabar yra pakilęs daugiau nei įprasta šiuo metų laiku. Pasidalijo ir kitais šiųmetės apskaitos netikėtumais.
„Šiemet skaičiuojant paukščius Makio ežere (Molėtų r.) netikėtai susitikome su įdomiu gyvūnu. Stebint ančių klykuolių būrelį tolumoje pamatėme kažką plaukiant. Pirma mintis – bebras, jie tikrai gyvena šiame ežere. Įdomu buvo, kad jis taip toli nuo kranto. Gyvūnas keistai vartėsi, lyg blaškydamasis, lyg su kažkuo grumdamasis. Pamanėme, kad jis nuo kažko bando pabėgti arba yra sužeistas. Tačiau kai „bebras“ išlipo ant ledo, paaiškėjo: tai ūdra „grūmėsi“ su grobiu – gana stambia žuvimi, kurią tempė kuo greičiau į krantą, kur ramiai galės pasmaguriauti“, – pasakojo jis.
Ūdra, anot Kęstučio, – gana retas žinduolis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, mintantis žuvimi. „Jį pamatyti gamtoje – tikra sėkmė, nes dažniau tenka rasti jau tik veiklos pėdsakus. Be galo gera stebėti gamtoje tokius mums retus įvykius“, – džiaugiasi jis.
Ruošiasi paukščių raliui
K. ir A. Jarmalavičių dėka Želvos seniūnijoje, Laumėnuose, kiekvieną pavasarį vyksta unikalus mūsų rajone renginys – paukščių stebėtojų ralis. Jį organizuojantys sutuoktiniai šitaip kviečia pasitikti po žiemos grįžusius sparnuočius ir atpažinti naujas jų rūšis. Dalyvauja jie ir nuo 2000 m. Lietuvos ornitologų draugijos organizuojamose tarptautinėse varžybose, kurių metu komandos rungiasi, kuri per nustatytą laiką pamatys daugiau paukščių rūšių.
Paukščių ralis „Laumėnai 2018“ vyks ir šiemet. Pernai vykusiojo metu ralio dalyviai užfiksavo 48 paukščių rūšis. Tarp jų – tūbuotasis suopis, paprastoji pempė, uolinis karvelis, keršulis, juodoji meleta, svirbelis, karietaitė, juodasis strazdas, smilginis strazdas, miškinis liputis, plėšrioji medšarkė, paprastasis čimčiakas, juodagalvė sniegena, nendrinė starta.
