Kornelija pasakojo, kad baigusi „Šilo“ vidurinę mokyklą pasirinko studijas Vilniaus kolegijoje, Bendrosios praktikos slaugos fakultete.
Studijų metu pagal „Erasmus“ programą buvo išvykusi į Madridą – dirbo dviejose Ispanijos ligoninėse. Grįžusi nutarė tęsti mokslus sveikatos ir grožio medicinos srityje.
Prieš trejus metus jos tolesnį gyvenimą nulėmė skambutis iš Didžiosios Britanijos. Šioje šalyje įsikūrusios įmonės atstovas pasiūlė mokymus ir slaugytojos padėjėjos darbą Anglijoje.
Kiek pasvarsčiusi Kornelija susikrovė lagaminus ir išvyko.
Ilgą laiką teko dirbti senelių namuose ne pagal savo specialybę. Kad gautų slaugytojos licenciją, teko išlaikyti akademinio lygio anglų kalbos egzaminą.
Įsidarbino pagal specialybę
„Tikriausiai pusė žmonių, kurių gimtoji kalba yra anglų, neišlaikytų“, – pasakojo po trijų bandymų egzaminą vis dėlto „įkirtusi“ ukmergiškė.
Šią kliūtį įveikė per trejus metus. Tačiau paskui viskas klostėsi greitai – gavo ir slaugytojos licenciją, ir įsidarbino pagal specialybę.
Šiuo metu dirba „Pilgrim“ ligoninės skyriuje, į kurį pirmiausia patenka ligoniai iš „priėmimo“.
„Čia ligoniai vežami, jei kiti skyriai užpildyti ar žmogui reikia skubaus medicininio gydymo. Čia patenka pacientai, sergantys įvairiausiomis ligomis, tad turi būti labai lankstus“, – pasakojo šiuo metu Bostone gyvenanti ukmergiškė.
Darbo diena
Kaip atrodo jos darbo diena? Prasideda 7 val. ryto susitikime, kur aptariamos pacientų problemos. Taip pat aptariami žmonės, kurie tą dieną išrašomi, kuriems reikia užsakyti transportą, įspėti giminaičius, parengti dokumentus.
„Dienos metu dažniausiai rūpinuosi 7–9 pacientais. Man talkina padėjėjas. 8 val. pradedame dalyti vaistus, 10 val. tikriname ligonių kraujo spaudimą, suvedame duomenis į kompiuterio sistemą.
11 val. – pusvalandžio pietų pertrauka, po jos patikrinu diabetu sergančiųjų cukraus kiekį kraujyje, 12 val. dalijame pietus, medikamentus, po to vėl – kraujo spaudimo matavimas.
Apie 15 val. perskaitau gydytojo dienos vizito aprašymus ir koks yra tos dienos planas. Tuomet imu kraują, šlapimo pavyzdžius, darau elektrokardiogramas, statau šlapimo pūslės kateterius.
Apie 16 val. 30 min. – vėl pusvalandžio pertrauka, 17 val. dalijami vaistai ir vakarienė.
19 val. 30 min. ateina naktinė pamaina – aptariami per dieną padaryti darbai“, – pasakojo Kornelija.
Namuose norisi tik ramybės
Pasak jos, eilinę darbo dieną gerokai „paįvairina“ ligonių artimųjų telefono skambučiai. Jiems turi papasakoti apie pacientų būklę, talkini gydytojams atliekant procedūras.
„Kažkas ištraukė kateterį iš rankos ir dabar kraujuoja visur, kažkam kažkas skauda, kažkas iš pacientų jaučiasi blogai, tuomet kvieti pagalbą, tariesi su gydytoju, kaip žmogui padėti. Pamaina trunka 13 valandų.
Sunkus darbas, bet turbūt kiekviena slaugytoja ar Lietuvoje, ar bet kur pasaulyje tai patiria“, – pasakojo mergina.
Tikina, kad po darbo dažniausiai nebesinori nieko ir namuose norisi tik tylos.
Daug mokymų
Pasak Kornelijos, Anglijoje žmonės, kaip ir Lietuvoje, pyksta ant sveikatos priežiūros specialistų. Tačiau čia ji jaučiasi saugesnė dėl to, kad yra suteikiama daug mokymų, kaip bendrauti su piktais pacientais ar jų šeimomis.
Prisipažįsta, kad gimtinėje gydymo įstaigoje nedirbo, atliko tik praktiką, bet mano, kad didžiausias skirtumas – pacientų kiekis vienai slaugytojai. Lietuvoje jis gerokai didesnis. Aišku, skiriasi ir atlyginimai.
Atvirauja, kad jos metinis atlyginimas už visą etatą, dirbant 37,5 valandos per savaitę, yra 24 000 svarų neatskaičius mokesčių.
Dažniausiai dirba pamainomis 3 dienas per savaitę po 13 valandų, bet, jei norėtų, galėtų dirbti ilgiau. Džiaugiasi, kad būdama 26-erių gali pati nuspręsti, ar nori didesnio krūvio, ar ne.
Daug jaunų gydytojų
Pasakojo, kad jų ligoninėje dirba nemažai jaunų gydytojų. Jie visada stengiasi padėti slaugytojoms – kartais patys paima kraują iš pacientų ar pastato kateterius. Visuomet pabendrauja su šeimų nariais.
Jautrūs yra jauni darbuotojai – labai lengvai įsižeidžia gavę pastabų. Sako, kad pati gavusi pastabą priimdavo ją kaip normalų dalyką ir kitą kartą stengdavosi atlikti viską geriau.
Kornelija įsitikinusi, kad slaugytojos specialybė yra labai sunki – niekas kitas nesugebėtų atlikti tiek darbų vienu metu.
Laisvalaikis – kelionėms
Kornelija pasakojo turinti gyvenimo draugą vardu Carlos. Pora gyvena kartu, dirba toje pačioje ligoninėje. Joje ir susipažino.
Dažniausiai atostogas leidžia keliaudami. Visuomet labai laukia kelionių namo. Neretai aplanko ir Ispaniją – draugo gimtinę. Kasmet nuvyksta į dar neregėtą šalį. Šiemet Kalėdų dovana – kelionė į Niujorką.
Turiningai stengiasi leisti ir laisvadienius, neseniai teko stebėti ruonių migraciją, kadangi būtent šiuo metu jie atplaukia į vieną netoli esančią pakrantę.
Lietuvoje gyventi neplanuoja
Kornelija pasakojo, kad jos draugas Carlos – didžiausias ramstis – visada palaiko ir padeda. „Esame dar jauni, labai daug svajojame. Mūsų santykiai labai šilti“, – sako mergina.
Jos draugui labai patinka Lietuva. Carlos mokosi kalbėti lietuviškai, visada bando ką nors lietuviškai pasakyti Kornelijos mamai. Bet vyras sako, kad mūsų kalba be galo sunki.
Dėl kalbos barjero ir menkų darbo perspektyvų Lietuvoje pora gyventi neplanuoja.
Žavisi Ispanija
Ispanija ukmergiškei – ypatinga šalis. Pirmą kartą nuvyko ten su tėvais dar 2005 metais. Vėliau išvyko ten gyventi, tačiau paauglei nepatiko nei mokykla, nei vieta – atrodė, jog visas pasaulis nusistatęs prieš ją.
Bet vėliau, išvykus, pradėjo ilgėtis tos šalies. Visuomet jaučiasi ten kaip namuose. Studijos Madride padėjo tik dar labiau įsimylėti Ispaniją. O dar atsitiko taip, kad antroji pusė yra iš tos šalies.
Pasiilgsta Lietuvos
Gyvendama svetur Kornelija sako labai pasiilgstanti Lietuvos ir namiškių. Žinoma, su jais daug bendrauja internetu, bet tai ne tas pats, kaip būti šalia.
Atvykus vasaros metu mėgsta turistauti, keliauja į Labanoro miškus. Sako labai pasiilgstanti grybavimo ir sniego, tikros žiemos, ežerų ir švarios gamtos.
Anglų kalbos kursai
