Moteris jau planuoja prisijungti prie kolegų Ukmergės ligoninėje tęsti darbus. Su gyventojais ji pasidalijo svarbia žinute – kiekvienas iš mūsų, dar neužsikrėtęs koronavirusu, turėtų susidaryti veiksmų planą, jei susirgtų.
Ukmergės ligoninės Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėja gydytoja A. Rodzevičienė tv3.lt pasakojo, kad kiekvienas žmogus turėtų apgalvoti savo namų ūkio darbus. Jei vėliau užsikrėstų koronavirusu, taip būtų mažiau streso ir žymiai lengviau.
„Vyresniems žmonėms šiuo atveju kiek lengviau, nes jie susidėjo kuprines ir išvažiavo. Daugiau problemų kyla jaunoms šeimoms, kai gali susirgti ir maži vaikai, o jei dar turi gyvūnų... Kai susirgau, mes tokio plano neturėjome. Kreipiausi į artimuosius pagalbos. Reikėjo, kad paimtų šunį, nes mūsų laukė 14 dienų karantinavimosi. Visa šeima turėjo laikytis saviizoliacijos, negalėjo niekur išeiti.
Epidemiologai mums nurodė, kad vyras turi važiuoti išsitirti dėl koronaviruso į suaugusiųjų kliniką, o vaikus turėjo kažkas palydėti į vaikų skyrių. Buvo šokas, nes nežinojome, kaip daryti.
Vėliau sutarėme su mano mama, kuri taip pat medikė ir turėjo kontaktą su mūsų vaikais prieš kelias dienas, kad nuvežtų vaikus. Visiems šeimos nariams atliko tyrimus – niekas iš jų neužsikrėtė ir sugrįžo namo“, – pirmąsias ligos dienas prisiminė gydytoja A. Rodzevičienė.
Paskelbta, kad jūs pasveikote, iš Santaros klinikų sugrįžote namo. Kaip jaučiatės? Kada grįšite į darbą?
Jaučiuosi tikrai gerai ir jokių simptomų neturiu. Nors gerai jaučiausi ir jokių simptomų neturėjau paskutiniąsias septynias dienas. Truputį dar kosėju, bet tai nepraeina per vieną dieną.
Manau, kad greitai jau grįšiu į darbus. Reikia ruoštis, reikia tvarkyti skyrių. Pacientų daugėja ir su kitomis patologijomis, kuriems taip pat reikia pagalbos. Reikia grįžti ir dirbti, nes jaučiuosi neblogai.
Ukmergės ligoninėje šiuo metu stengiamasi apsaugoti vyresnius medikus, prašoma jų likti namie. Prašoma rezidentų ir studentų pagalbos. Mūsų vyresnio amžiaus kolegoms medikams bus pasiūlyta pasisaugoti, kol poreikio nėra. Ligoninėje manoma, kad visi medikai, vyresni nei 65 metų amžiaus, turėtų būti namuose, kad išsaugotų sveikatą. Aišku, jei kiltų tokia padėtis kaip Italijoje, tai būtų prašoma prisijungti visų medikų, kurie gali.
Papasakokite, kokia buvo pradžia, kai užsikrėtėte koronavirusu?
Tie simptomai niekuo neišsiskyrė. Man pirmiausiai pradėjo perštėti gerklę. Vėliau atsirado bendras silpnumas, vakare pradėjo skaudėti galvą. Ryte, atsikėlus, galvos skausmas sumažėjo, bet pradėjo kilti temperatūra. Prasidėjo raumenų ir kaulų laužymas.
Iš pradžių nesupratau, kas vyksta, nes sergant gripu tuos kaulus tikrai kitaip skauda. Čia buvo intensyvus juosmens skausmas. Supratau, kad jaučiuosi tikrai keistai ir ne taip, kaip būna nuo paprastų virusų.
Viskas suintensyvėjo apie 4–5 dieną, skausmai darėsi nepakenčiami, nebegalėjau sėdėti. Atsigulus skausmas iš juosmens kilo mentimis ir krūtinę kairėje pusėje pradėjo badyti aštriai, kaip peiliu. Temperatūros turėjau tik porą dienų, kuri pati pakildavo ir nukrisdavo. Man temperatūros numušti nereikėjo.
Po maždaug savaitės praėjo galvos skausmas, kaulų laužymas. Tačiau būdama izoliacijoje pajaučiau, kad sustojo virškinimas, pradėjo pykinti, vėmiau. Kelias dienas gėriau vaistus nuo skrandžio ligų ir nesinorėjo nieko valgyti. Nejaučiau nei kvapo, nei skonio, nors slogos nebuvo. Tokia buvo tarsi užgulusi nosis. Tai tęsėsi labai ilgai – apie porą savaičių.
Po savaitės prasidėjo kosulys. Jis buvo labai sausas, priepuoliai panašūs kaip kokliušo. Kosėjau sausai ir negalėjau atsikosėti. Bet pradėjau gerti kosulį lengvinančius homeopatinius vaistus, daug arbatų ir jis pradėjo šlapėti. Tuomet pradėjo lengvėti.
Ar jums prireikė skausmą mažinančių vaistų?
Gėriau paracetamolį ir ibuprofeną. Išgerdavau vakare – tai iki ryto galėdavau miegoti, bet ryte vėl jausdavau sukamojo pobūdžio skausmus, juos lygindavau su gimdymo skausmais. Tie, kurie sirgo neuralgija, sakė, kad skausmas daug intensyvesnis nei šios ligos.
Santaros klinikose kai kuriems ligoniams analgetikus leisdavo intraveniškai, bet man nereikėjo to ir stengiausi kentėti, kad kuo mažiau vaistų gaučiau.
Koronavirusas lyginamas su gripu. Kiti mano, kad reikėtų persirgti visiems šiuo virusu, o kaip manote jūs?
Labai reikėtų pagalvoti ir pasverti, nes kiekvienas žmogus skirtingas. Man pačiai, kaip gydytojai, gal ne tiek baisu, nes suvokiu, koks tas dusulys ir kaip turėčiau dusti. Tačiau paprastiems žmonėms kyla panika, nes jie gali ir neatskirti, kada tas dusulys yra baisus ir situacija blogėja, o kada dar galima kentėti.
Pasakymas „persirkime visi“ man skamba labai pavojingai. Pavyzdžiui, jei sirgs vyresni žmonės, tai jie tikrai nesupras, ar dūsta dėl širdies ligų, ar dėl to, kad prasidėjo pneumonija. Tai tikrai ne tas pats, kaip gripas.
Esu sirgusi gripu anksčiau, tai karščiavau ir buvo aukšta temperatūra. Ta temperatūra vargina, nepavyksta jos numušti.
Mano atveju dabar, tos temperatūros praktiškai nebuvo, gal dėl to, kad nebuvo komplikacijų ir plaučių uždegimo. Kam plaučių uždegimas prisideda, temperatūra pakyla aukštesnė ir kankina dusulys. Tačiau sergant koronavirusu, raumenų skausmas yra žymiai intensyvesnis ir visai kitoks.
Jūs pati medikė ir matėte situaciją Santaros klinikose iš vidaus. Kaip šiuo metu dirba medikai? Ką jie kalba?
Mano ligos forma nebuvo sunki. Kai vyksta gydymas – visi pacientai būna palatose su dušais ir tualetais. Palatoje gulėjome dviese. Personalas daugiausiai stengiasi bendrauti telefonu. Jei kažkas nutikdavo ar reikėdavo vaistų nuo skausmo ar lašelinės, tai mes skambindavome į postą, kad medikai mažiau vaikščiotų, kad mažiau juos užkrėstume.
Rytais ir vakarais ateidavo patikrinti visų parametrų. Atnešdavo maisto ir išnešdavo šiukšles. Dažniausiai ateidavo rezidentai, o su gydančia gydytoja bendravome telefonu.
Labai užjaučiu medikus, pačioje pradžioje buvo privežta pacientų, kurių testai buvo teigiami, bet jie nejautė jokių simptomų. Jie buvo uždaryti tik tam, kad būtų izoliuoti. Žinau iš personalo, kad kai kurie iš jų buvo labai nemandagūs, daug reikalavimų kėlė ir „šokdino“ personalą su savo įnoriais. Tai maistas jiems neskanus, tai dar kas.
Situacija pasikeitė, kai buvo nuspręsta, kad tokie žmonės gali gydytis namie. Slaugytojų nedaug, prašydavo jų dar vis kokius daiktus atnešti. Niekas nenorėjo eiti į tą skyrių, nes buvo baisu. Jos dirbdavo po 12 val., visą dieną prabūdavo tame kombinezone ir dar klausydavo visų norų. Todėl joms irgi sudėtinga. Ta įtampa buvo juntama.
Keitėsi kai kurie rezidentai, kiti savanoriškai atėjo. Kaip supratau, daug personalo pasikeitė, kai kurie pabėgo ir neatlaikė įtampos ir krūvio. Žinau rezidentų, kurie gyveno ligoninėje jau apie mėnesį. Jie izoliavosi nuo šeimos, stengėsi negrįžti namo, kad neparneštų viruso. Tikrai sudėtinga situacija.
Kaip vertinate situaciją Ukmergės ligoninėje, kurioje taip pat užsikrėtė nemažai medikų?
Pasakysiu sąžiningai – galvojau, kad bus blogiau. Kadangi tą virusą turėjome ligoninės viduje, kur pacientai yra vyresnio amžiaus, su daug patologijų, ir ne tik slaugoje, bet ir terapiniame skyriuje. Galvojau, kad bus labai blogai, kad visi, kurie gulėjo, neišgyvens dėl savo gretutinių ligų.
Mane skaičiai džiugina, nes kol kas, palyginus, jie tikrai maži. Pavyzdžiui, kai Italijoje į slaugos namus įsimetė virusas, tai iš karto visus išguldė. Pacientus turbūt apsaugojo, kad juos greičiau išrašė iš ligoninių ir izoliavo namuose, nes ligoninėje viruso koncentracija tikrai didesnė.
Kiti artimieji dar pyko, kad išrašė, bet tikrai verta džiaugtis, nes namie to viruso niekas neatneš. Koronavirusas atskleidė sveikatos apsaugos sistemos spragas – trūko reagentų, apsaugos priemonių. Pirmąsias apsaugos priemones suvežė visi, kas turėjo. Prisijungė ir vietinio verslo atstovai, vežė respiratorius, pirštines, kombinezonus.
Dabar medikai jau turi nemažai priemonių, visi aprūpinti ir personalui daug saugiau. Nuotoliniu būdu vyksta ministerijos kursai – visi mokosi, ruošiasi. Visi bus apmokyti ir geriau žinos, kaip tas priemones naudoti ir kaip elgtis.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Ukmergės ligoninėje išplitusio viruso. Ar jūs taip pat įtraukta į šį tyrimą, ar jus apklausė?
Ne, nes aš niekur nebuvau išvykusi ir buvau tik darbe bei namuose. Per tas dvi savaites tikrai niekur nekeliavau. Į parduotuvę ėjo vyras. Nuo manęs tikrai negalėjo užsikrėsti, manau, kad ta viruso koncentracija ir židinys daugiausia buvo ligoninėje.
Dar vienas labai svarbus dalykas – Santaros klinikų Kraujo centras kviečia nuo COVID-19 pasveikusius donorus duoti kraujo, nes šis kraujas gali padėti sergantiesiems koronavirusu. Dabar būtinas visų susitelkimas.
Ačiū jums už pokalbį.
tv3.lt
Lina Brazauskienė
2020-04-10
