Nuo sostinės iki pajūrio nukeliavo pėsčiomis

Mantvydas Kriaučiūnas iš Vilniaus į Palangą nutarė keliauti pėsčiomis.  Asmeninio archyvo nuotr. Mantvydas Kriaučiūnas iš Vilniaus į Palangą nutarė keliauti pėsčiomis. Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš savaitę ukmergiškis Mantvydas Kriaučiūnas grįžo namo iš savo antros išbandymų kelionės. Pernai numynęs į Prancūziją 2 080 km dviračiu, šiemet dvidešimtmetis jaunuolis pėsčias iškeliavo iš Vilniaus į Palangą su 25 kg kuprine ant pečių. Kasdien nueidamas 25–40 km, vaikinas keliavo 15 dienų ir įveikė 382 km.

„Gyvenant karantino sąlygomis, man labai trūko judesio, gamtos ir naujų potyrių. Vos tik buvo panaikinti judėjimo apribojimai tarp savivaldybių, iškart išsiruošiau į kelionę pėsčiomis iš Vilniaus į Palangą“, – sakė Mantvydas. Nutarė eiti pėsčiomis, nes dviračiu numinti iki pajūrio būtų per menkas iššūkis. O pėsčiomis sunkiau – ir kuprinę reikėjo nešti, ir tai užtruko žymiai ilgiau – net 15 dienų.

Paklausus, kokių žmonių teko sutikti per tą laikotarpį, vaikinas nedvejodamas atsakė, kad blogų žmonių nesutiko. „Kai užeidavau į atokesnes sodybas paprašyti geriamo vandens, daugelis nustebdavo, kad aš vienas išsiruošiau į tokį ilgą kelią pėsčiomis. Džiaugiuosi, kad visada sulaukdavau palaikymo – viena nepažįstama moteris, sužinojusi mano tikslą, net užsimojo sumokėti už mano maisto produktų krepšelį kaimo parduotuvėje“, – atviravo jaunuolis. Ypač svarbus jam buvo mamos, draugų ir artimųjų nuolatinis palaikymas.

Keliaudamas iš sostinės į pajūrį, Mantvydas rinkosi miško takelių maršrutus su šalia esančiais vandens telkiniais, kad rastų tinkamą vietą įsikurti nakvynei, pasigaminti maistą ant laužo, išsimaudyti ir, žinoma, pasigrožėti atbundančia gamta. Teko patirti ir keletą nemalonių akimirkų, kai besiruošdamas vietą nakvynei, kiek tolėliau nuo stovyklavietės paliko besikraunančias saulės baterijas, kurias nugvelbė pro šalį ėję ilgapirščiai. Tai keliautojui sukėlė nepatogumų ir kuriam laikui sugadino nuotaiką. Bet ir dėl šio įvykio jaunuolis nėra linkęs kažką kaltinti: „Priėmiau tai kaip pamoką, kad kitą kartą reikėtų būti atsargesniam.“

Mantvydas neslepia, kad kelionėje buvo ir sunkumų: „Pirmomis dienomis jaučiau didžiulį kojų raumenų skausmą, nauji batai gerokai pritrynė kojas, o ir oro sąlygos nelepino – teko susitaikyti su vėju, lietumi ir sniegu. Visos kelionės metu šiltesnių, saulėtų dienų pasitaikė vos viena kita.

Ar nekilo noras po kelių dienų apsisukti ir grįžti atgal? „Tikrai kilo, bet turiu išsiugdęs savybę, jeigu jau ką nors pradedu, tai turiu padaryti iki galo, kad ir kas benutiktų. Kartais nėra paprasta būti su savimi, akistatoje su savo mintimis, savo baimėmis, bet eilinį kartą save pasitikrinau, kad galiu įveikti visus sunkumus“, – tikino vaikinas.

Mantvydas savo žygių nesureikšmina: „Manau, kad kiekvienas galėtų tai padaryti, tik gal reikėtų kiek daugiau ryžto ir tikėjimo tuo, ką darai. Nuo pat vaikystės mane lydėjo tokie žygiai, pradedant Lietuvos šaulių sąjungos, baigiant Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamais žygiais ir stovyklomis, kuriose man teko ne tik dalyvauti, bet ir savanoriauti.“

Mantvydas jau galvoja apie kitus savęs išbandymo iššūkius – artimiausios vasaros metu nubėgti maratoną. Paklausus, ką patartų tiems, kurie norėtų sekti jo pavyzdžiu, nuo ko reikėtų pradėti, jaunuolis atsakė, kad jokiu būdu į tokius išbandymus nevertėtų nerti stačia galva: „Reikia pradėti nuo mažų dalykų, tarkim, išmokti kiekvieną rytą tvarkingai pasikloti savo lovą. O geriausias būdas įgauti gyvybiškai svarbių įgūdžių – Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamos stovyklos jaunimui ir laukiniai žygiai.“

„Dalyvavimas tokiuose žygiuose ar stovyklose jaunuoliams duoda pažintį ne tik su gamta ir stovyklavimo miške pradmenimis, bet ir ugdo savarankiškus keliautojus, kurie gamtą priima kaip savo namus ir drąsiai juose gyvena. Mantvydo kelionė – puikus pavyzdys. Tai gali padaryti beveik kiekvienas, bet tik maža dalis tą supranta, o dar mažesnė dalis tai padaro. Džiaugiuosi, kad stovyklose užaugę jaunuoliai vėliau jose savanoriauja ar dirba ir patys tampa vadovais, kurie ugdo kitus savarankiškus keliautojus, vieni kitus įkvėpdami, mokydami ir palaikydami“, – sakė LSS prezidentas Simonas Dailidė.

Nuo 14-os metų Mantvydas nepraleido nė vienos Simono Dailidės ir Lukrecijos Augustaitytės organizuojamos „Laukinio jaunimo“ stovyklos. Rugpjūčio 9–15 d. „Laukinio jaunimo“ stovykla bus dvigubai didesnė ir vietų į ją jau beveik neliko. O liepos 19–25 d. „Laukinė stovykla“ lauks suaugusiųjų.

Jūratė Marčiulaitienė,

www.sveikuoliai.lt

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų