Biologas įkvėpimo semiasi ir iš baltų filosofijos

Raimondas Platūkis savo sode.   Asmeninio archyvo nuotr. Raimondas Platūkis savo sode. Asmeninio archyvo nuotr.

Lina SUKACKIENĖ

Jono Basanavičiaus gimnazijos biologijos mokytojas Raimondas Platūkis – pedagogas, kurio darbas neapsiriboja tik mokykla.

Jis – tikras gamtos žmogus, laisvalaikį užpildantis dainomis, o įkvėpimo ieškantis baltų filosofijoje.

Raimondas Platūkis su šeima gyvena Meškučių vienkiemyje, Siesikų seniūnijoje, žmonos Aldonos tėviškėje.

Šeimos valdose – trijų hektarų ploto botanikos sodas. Jame auga keli šimtai rūšių įvairiausių augalų. Raimondo ir jo žmonos Aldonos puoselėjamas sodas yra profesijos ir hobio derinys, reikalaujantis darbo, žinių ir meilės.

Biologo misija nesibaigia biologijos pamokomis. „Skaudžiausia būna, kai augini, puoselėji kokį labai retą augalą. O vieną rytą pamatai, kad jis kiškio ar stirnos nugraužtas. Sode augalų saugumui teko tverti tvorą“, – pasakoja Raimondas. Sodo apsaugai šeima taip pat įsigijo sargų šunį.

Šeimos parke – dendrologinė kolekcija, kurioje dominuoja medžiai ir krūmai. Šioje aplinkoje pedagogas turi daug saviraiškos laisvės.

Čia jis augalus kolekcionuoja, skiepija medžius, parenka įvairias augalų kaimynystes. Sode ant kai kurių obelų kamienų auga dvi ar daugiau veislių.

„Visada gali papildyti gamtą. Matai, kad blogai dera obuoliai – parenki jiems kitus kaimynus ant tos pačios obels kamieno“, – sako Raimondas.

Reikia geros valandos, kad apeitum visą jo karaliją, nes pedagogas realiai gyvena savo profesija ir pats visko mokosi iš gamtos.

Į svečius pas Raimondą ir Aldoną neretai atvyksta biologai, gamtininkai iš visos Lietuvos. Pastaruoju metu čia vis dažniau apsilanko ir įvairių pažintinių žygių dalyviai.

Gabus studentas

Iš Dzūkijos kilęs R. Platūkis prieš 30 metų pasirinko biologo profesiją. Sako, kad buvo įkvėptas jį mokiusio Daugų vidurinės mokyklos biologijos mokytojo Jono Juonio.

Vilniaus universitete jo, kaip biologo, specializacija buvo genetika. Šviesios atminties dėstytojas profesorius Vytautas Petras Rančelis norėjo, kad gabus studentas liktų universitete ir rinktųsi mokslininko karjerą. Bet taip nenutiko – Raimondas vedė ukmergiškę bendramokslę Aldoną ir tapo meilės emigrantu Meškučiuose.

Laisvalaikis – etnografija

Nuo pat jaunystės biologijos mokytoją lydi daina.

Studijų metais dalyvavo Paminklų restauravimo instituto folkloro ansamblyje, kur prasidėjo pažintis su unikaliomis lietuvių tautos dainomis.

Žygeiviai kartu švęsdavo senąsias lietuvių šventes – Saulėgrįžą (Kalėdas) ir Rasas (Jonines).

„Vilniaus universiteto žygeivių klubas, vadovaujamas Tado Šidiškio, buvo neatsiejama studijų dalis, suformavusi mano asmenybę. Visus kvietėme lankyti piliakalnius, organizavome tautinius vakarojimus su dainomis prie laužų ir sovietinės priespaudos laikotarpiu supažindindavome kitus su baltų pasaulėžiūra. Džiaugiuosi, kad tuo stipriai prisidėjome prie Lietuvos tautinės savimonės formavimo ir atgimimo“, – pasakoja Raimondas.

Sako, kad jo gyvenime didelę įtaką padarė ir archeologas, mitologas Vykintas Vaitkevičius. Jo suformuota etnografinė misija – aplankyti 1 000 Lietuvos piliakalnių – dar ir šiandien iki galo neįvykdyta.

Mokytojas R. Platūkis – ne tik biologas, bet ir dainą mylintis žmogus. Šiuo metu jis dainuoja Ukmergės kultūros centro folkloriniame ansamblyje „Dagilėlis“. Puikiai skamba jo balsas ir kartu su gimnazijos moksleivių choru.

Šeima

Labiausiai Raimondo širdis dainuoja kartu su sūnumis savo Meškučių sodyboje. Tautvydas – gydytojas  kardiologas-elektrofiziologas, Kęstutis – teisininkas. Abu baigę dar ir muzikos mokyklą, turi labai gražius balsus. Sūnūs dažnai sugrįžta į tėviškę. Būna dienų, kai sodyboje susirenka keturios giminės kartos. Sūnums sodyba, kurioje jie užaugo, ir jos istorija yra itin brangios.

R.Platūkio žmonos Aldonos tėviškė Meškučių vienkiemyje turi gilias giminės šaknis. Atlaikiusi skaudžias XX a. negandas: konfiskacijas, trėmimus, plėšimus ir susišaudymus, sodyba išliko. Platūkiai tiki, kad ją ir aplinką puoselės ateities kartos.

Veikia klimato kaita

Raimondui didelį nerimą kelia  klimato kaita. Mano, kad aplinkosauginiai judėjimai formuoja nevartotojišką požiūrį į gamtą. Klimato kaitos anomalijos nėra stipriai išreikštos Lietuvoje, bet atskiri hidrologinės sausros požymiai juntami ir pas mus. Ypač tai juntama žemdirbystėje. Jau kelintus metus vyrauja ir stipresni vėjai, o vasaromis alina karščiai.

Pasak pašnekovo, apie gamtos kaitą daug ką gali pasakyti amalai. Amalas – pusiau parazitinis visžalis puskrūmis, augantis ant medžių. Kartais jo lapija siekia iki 1 metro skersmens. Savo šakneles įleidęs į beržų, tuopų, obelų šakas amalas siurbia savo maitintojų sultis. „Per pastaruosius 20 metų amalų vis daugėja ir jie plinta geografiškai į šiaurę. Apie tai daug pasakoju savo mokiniams“, – dalijasi pastebėjimais.

„Ar pažįstate vapsvavorį?“ – retoriškai klausia pašnekovas. Tai kryžiuočių šeimos voras – gana stambus ir panašus į vapsvą. Pagrindinis jo maistas – žiogai. Prieš kokius 50 metų apie tokius voriukus mūsų krašte niekas nebuvo net girdėjęs. O dabar, dėl šylančio klimato, jie puikiai įsikūrę mūsų rajono pievose ir mezga ten tinklus...

Ypatingas šimtukas

Raimondas pasakoja, kad mokykla pandemijos metu gyvena kitokiu ritmu. Mokiniai geriau jaučiasi technokratinėje erdvėje ir pamažu tolsta nuo aplinkos pažinimo.

Praeiti mokslo metai Ukmergei buvo ypatingi – biologijos egzaminą laikiusiųjų žinios pirmą kartą istorijoje įvertintos šimtuku. Jį gavusi Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientė Adelė Unikauskaitė – Raimondo mokinė.

Niekas nevyksta atsitiktinai. Prie tokių rezultatų einama kiekvieną dieną ir ne vienus metus. Tačiau pedagogas dėl šio neeilinio įvykio sau nuopelnų neprisiima. „Šimtukas už biologiją – puiku. Labai gera buvo mokinė Adelė“, – sako jis.

Asmeninė patirtis, kūrybiškas ir proziškas požiūris į gyvenimo reiškinius, gamtos mokslais, etnografija besidominčių mokinių paieška – tokia pedagogo kasdienybė.

Pastebi, kad pandemija ir nuotolinis mokymas gamtos mokslus dar labiau atskyrė nuo aktyvaus aplinkos stebėjimo. Aktyvesni mokiniai suplanuoja savo mokymąsi ir stengiasi savarankiškai ieškoti atsakymų į visus klausimus. Su kitais reikia tiesiog susitarti, kurti savotišką gamtos mylėtojų burbulą, kantriai vedant nuo 9 iki 12 klasės biologijos kurso keliu.

Pedagogas džiaugiasi savo mokiniais, iš kurių ne vienas yra pasirinkęs giminingas mikrobiologo, biofiziko, gydytojo, veterinaro profesijas.

Gera žinoti, kad Ukmergės pedagogų šeimoje yra tokių kaip Raimondas Platūkis – išskirtinių asmenybių, lyg maži brangakmeniai puošiančių gimnazijų, mokyklų bendruomenių karūnas.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų