Spausdinti šį puslapį

Ukmergiškio G. Švitros dovana universitetui – drugelių kolekcija

Profesorius Ričardas Kazlauskas ir Giedrius Švitra.   Asmeninio albumo nuotr. Profesorius Ričardas Kazlauskas ir Giedrius Švitra. Asmeninio albumo nuotr.

Ukmergiškis entomologas Giedrius Švitra Vilniaus universiteto zoologijos muziejui padovanojo vertingą drugelių kolekciją.

Ji sudėta net į 147 entomologines dėžes, kuriose – 15 554 drugių individai, priklausantys 941 rūšiai.

Šioje kolekcijoje yra daug drugelių, rastų Ukmergės rajone.

Entomologas, gamtosaugos ekspertas G. Švitra – ukmergiškis. Čia gimė, augo ir daug metų dirbo. Net kelis dešimtmečius jis mokė vaikus dabartinėje Jono Basanavičiaus gimnazijoje – dirbo biologijos mokytoju. Vėliau gyvenimas iš Ukmergės nuvedė kitais keliais.

Entomologas pasakojo, kad šiuo metu jis gyvena Suomijoje, Helsinkyje. Prieš tai kurį laiką gyveno Baltarusijoje bei Danijoje.

Toks kraustymasis iš vienos šalies į kitą – neatsitiktinis, nes G. Švitros žmona dirba Lietuvos ambasadoje ir darbo reikalais skiriama vykti vis į kitas šalis. 

Ukmergiškis pasakojo, kad Vilniaus universiteto zoologijos muziejų savo kolekcijai saugoti ir naudoti pasirinko todėl, jog pats baigė studijas šio universiteto Gamtos fakultete.

„Zoologijos muziejui vadovauja dr. Grita Skujienė, kuri organizavo saugų jautrios kolekcijos pervežimą iš mano namų Ukmergėje į muziejų“, –  sako Vilniaus universiteto alumnas.

Šio universiteto muziejus – vienas seniausių visoje Europoje. Jame eksponuojamos koralų, voragyvių ir vabzdžių, moliuskų, inkliuzų, fosilijų, žuvų, varliagyvių ir roplių, paukščių, žinduolių kolekcijos.

Entomologas pasakoja, kad jo kolekcijoje – beveik visos Lietuvoje randamos makrodrugių rūšys, kurių dabar priskaičiuojama beveik 1 000.

„Be abejo, per daugiau nei 40 metų, kai aš įvairiais aspektais dirbau su drugiais ir pildžiau kolekciją, joje atsirado tikrai retų Lietuvoje drugių rūšių eksponatų. 34 rūšys, kurių Lietuvoje yra sugauta vos keletas drugių, – vienetiniai eksponatai. Dviejų rūšių drugiai kolekcijoje – vieninteliai rasti Lietuvoje“, – teigia jis.

G.Švitra pastaraisiais metais kolekcijos beveik nepildė – jau senokai pagrindinis dėmesys skiriamas kompiuterinei Lietuvos drugių ir laumžirgių duomenų bazei LepiBASE, kur kartu su kolegomis jis suveda stebėjimų duomenis. Šiuo metu duomenų bazėje saugomi 415 192 įrašai, kuriuos galima įvairiai analizuoti.

Pasak G. Švitros, kolekcija turėtų būti naudojama moksliniais ir mokomaisiais tikslais. Pats gaudydamas drugius jis išmoko juos pažinti.

„Profesionaliai sutvarkyta kolekcija yra puiki vaizdinė ir lyginamoji medžiaga tiems, kas domėsis drugiais, gilinsis į tą sritį. Mano kolekcija labiau skirta specialistams ir tiems, kurie nori tapti specialistais“, – teigia entomologas.

G.Švitra studijų metais mokėsi ir diplominį darbą rašė vadovaujamas garsaus profesoriaus Ričardo Kazlausko.

„Jis mane įtraukė į drugių tyrimo sritį, nemažai laiko praleidome kartu gaudydami drugius, juos identifikuodami, vėliau, po studijų, pasitardami, konsultuodami vienas kitą jau kaip lygiaverčiai partneriai. Galiu didžiuotis, kad mano surinkta Lietuvos drugių kolekcija VU zoologijos muziejaus fonduose yra greta prof. R. Kazlausko kolekcijos“, – pasakoja G. Švitra.

Nors šiuo metu jis gyvena užsienyje, nuotoliniu būdu entomologas dirba Lietuvoje. Dabartinė darbovietė – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ukmergiškis tarnybos projekte dirba gamtosaugos ekspertu (entomologu).

Sako Ukmergės neužmirštantis – čia tebeturi namus.

Nenuilstantis mūsų krašto gamtos entuziastas kadais su moksleiviais nuodugniai tyrinėjo Ukmergės teritorijas, kur 1979 m. buvo įkurtas Dukstynos entomologinis draustinis.

Draustinis Dukstynos miške, Šventosios dešiniajame krante, šalia Zujų, įsteigtas siekiant išsaugoti reliktinio drugio – stepinio perlinuko – populiaciją. Taip pat saugomi kiti reti drugiai.

Deja, pasak entomologo, aplinkai pasikeitus, stepinio perlinuko populiacija šioje vietoje dabar jau išnykusi.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)