Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalyje jau kilo 885 žolės gaisrai, vien kovo mėnesį – 816. Jų metu sudegė per 1 300 ha pievų. Šie gaisrai siaubia ne tik pernykštę žolę, bet ir gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, transporto priemones. Antai Plungės rajone nuo degančios žolės apdegė daržinė, sudegė 3 t šieno. Panevėžyje nuo degančios žolės užsiliepsnojo trys metaliniai garažai.
Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojos Editos Zdanevičienės, pavasario gaisrai – rudens aplaidumas: „Kilusių gaisrų priežastys atvirosiose teritorijose kasmet tos pačios: rudenį nesuarti dirvonai ir nenušienautos pievos. Žolės deginimo „tradicija“ ypač paplitusi Vilniaus krašte, ji perduodama iš kartos į kartą. Kai kurie gaisrai atvirosiose teritorijose užgęsta patys arba juos užgesina gyventojai, o kartais ir lietūs. Gyventojams sakome, jog neverta laukti pagalbos iš dangaus. Kiekvienas privalo pasirūpinti ne tik tvarka savo kiemo teritorijoje, bet ir už jos ribų. Juk ugnis per nenušienautas pievas keliauja greitai. Ji žaibiškai pasiglemžia ir kitą turtą. Tokius gaisrus priversti gesinti ugniagesiai gelbėtojai, deja, kartais jie gali nespėti į kitą gaisrą.“
Pravartu žinoti, kad ugnis slenka ne tik pažeme, bet, degant žolei, iškyla iki metro aukščio ir daugiau. Todėl pavasarį būtina aparti laukus aplink gyvenamuosius, ūkinius ir kitus pastatus.
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, o pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didesnių nuostolių. Supratus, kad ugnies nepavyks užgesinti, raginama nedelsiant kviesti ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
UŽ inf.
