Vieno iš tokių incidentų būta pirmadienio vakarą. Gavus signalą apie dėl galimo gaisro uždūmytą aplinką, išskubėta į „Rasos“ sodų bendriją. Nuvykus paaiškėjo ugniagesius iškvietusių kaimynų išgąsčio priežastis – viename iš sklypų liepsnojo laužas.

„Degė gyventojo neatsakingai paliktas laužas – žmogus degino žaliąsias atliekas“, – pasakojo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas.

Tai – anaiptol ne vienintelis toks įvykis. „Vasarą tenka dažniau važiuoti sulaukus tokių iškvietimų. Pastebim ir tai, kad gyventojai nebebijo pranešti apie panašius atvejus: pamatę deginant skambina ugniagesiams“, – sakė pareigūnas.

Deginti žaliųjų atliekų negalima. Jos turi būti kompostuojamos – tuo reikia pasirūpinti patiems atliekų turėtojams. Arba jas reikia pristatyti į dumblo kompostavimo aikštelę.

Ukmergės rajone galioja savivaldybės tarybos patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės. Jos reglamentuoja atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę.

„Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato aplinkos apsaugos reikalavimai“ – sakoma taisyklėse. Čia kalbama apie aplinkos ministro įsakymu patvirtintus reikalavimus lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

Reikalavimai nustato sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) deginimo tvarką lauko sąlygomis ir draudimus, susijusius su šiuo deginimu.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, visas augalinės kilmės liekanas leidžiama deginti tik surinktas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.

Taip pat nurodoma, kad deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti.

Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą nustatytose vietose).

Tačiau tam tikras medžiagas deginti galima. Pavyzdžiui, aiškinama minėtuose reikalavimuose, šakos arba sena mediena yra tinkamas kuras bet kuriam leidžiamoje vietoje uždegtam laužui ar kitokiam ugniakurui.

Šių reikalavimų privalo paisyti visos šalies savivaldybės, jos atliekų savo teritorijoje tvarkymo taisykles priima, vadovaudamosi jais ir kitais įstatymais. Tarp jų – Aplinkos apsaugos, Atliekų tvarkymo.

Gyventojams primenama, kad galioja draudimai deginti ražienas, nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę ar nendres.

Bėdų ir žalos gali pridaryti ne tik nelegalus kūrenimas: net jeigu jis ir leistinas, reikia būti atsargiems, kad deginant augalininkystės atliekas nekiltų gaisro pavojus.