Sie­si­kų vi­du­ri­nės mo­kyk­los ket­vir­to­kė

Že­mė

Že­mė di­de­lė, kaip ka­muo­lys,

Ku­rio pa­spir­ti nieks ne­drįs!

Ka­muo­lys la­bai spal­vo­tas,

Že­mės plo­tu jis nu­klo­tas!

Pa­ieš­ko­ki­me drau­ge –

Gal su­ra­sim jį kam­pe?

Ieš­kom, žiū­rim net su­ši­lę,

Ant ko sto­vim, nieks ne­ži­no...

Že­mė di­de­lė la­bai,

Pa­žiū­rė­ki – ar ma­tai?

La­šiu­kai

Kapt, kapt, kapt

Lie­taus la­šai bel­džia­si į lan­gus.

Gal jie pra­šos į sve­čius?

Kaip aš juos vi­sus su­tik­siu?

Šim­to jų net ne­pa­im­siu!

Jų tiek daug, be ga­lo daug!

Su­skai­čiuot bus dar sun­kiau!

Ką da­ry­ti, ką da­ry­ti?

Ir lie­tus nu­sto­jo ly­ti...

Taip ir li­ko ne­ži­nia,

Ar jų trys šim­tai, ar ne?