Vilma NEMUNAITIENĖ
Pirmoji rudens savaitė kaimo žmogaus supratimu įžengė su besidraikančiais voratinkliais, gelsvomis ražienomis, rudomis baravykų kepurėmis, sunokusiais obuoliais, raudonšoniais spanguolių karoliais...
Miestiečio galvoje pirmoji rugsėjo savaitė – daugiau mokyklinių rūpesčių, mintys apie artėjantį šildymo sezoną. Mokiniams šis laikas – vasaros pramogų pabaigtuvės, pirmakursiams – visiškai naujo gyvenimo pradžia.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Šią savaitę sklandančios nuotaikos – ypatingos. Tai – ir atsisveikinimo, ir sutiktuvių nuotaikos.
Išlydime ne tik rugpjūtį. Ilgesio minčių takus tiesiame išeinančiai vasarai, ir garsiai svarstome, kaip nepastebimai ji prabėgo, kokia panaši į pasakišką, bet trumpą ir nesugaunamą akimirką.
Zita BATAITIENĖ
Nacionaliniai Lietuvos paukščiai – gandrai, oriai atlikdami viražus virš sodybų, geltonėjančių pamiškių ir ruduojančių pievų, kalendami snapais tupia į savo vasaros lizdus. Tačiau šie sparnuočiai vis dažniau leidžiasi ant žemės, renkasi į būrius ir ima ruoštis tolimon kelionėn į pietų Afriką...
Ligita JUODVALKIENĖ
Kitados populiaraus lietuviško filmo skambus pavadinimas „Vasara baigiasi rudenį“ niekaip neapibūdina šiųmečio sezono. Rytais pro langą žvilgterėjus išvystas peizažas labiau primena jau gerokai įsibėgėjusį rudenį nei vasarą.
Žemai pakibę debesys, iš jų karts nuo karto prapliumpantis lietus, dvidešimties laipsnių nesiekianti oro temperatūra – tai tikrai ne tai, ko daugelis laukiame beveik devynis mėnesius mūsų klimatinėse platumose trunkantį šaltąjį sezoną. Rugpjūtis, kuris paprastai nešykšti giedro dangaus ir karštų dienų, šiemet tikrai nuvylė. Laukia nesulaukia baravykų dygimo ir prisiekę grybautojai. Deja, kol kas iš baravykynų grįžtama tuščiomis kraitelėmis.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Nuspėti išdaigininkės vasaros neįmanoma: tai griebiamės vėduoklių ir gaivinančių ledų, tai stebime pro langą žemę kiaurai veriančius žaibus, lydimus vėtros ir šniokščiančio lietaus.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Kiekviena savaitė turi savo spalvą. Ši savaitė Lietuvai nuspalvinta aukso spalva. Ir visai ne todėl, kad iškankinti kaitros kai kur jau krinta auksiniai medžių lapai. Auksinė ji dėl pirmadienį Londono olimpiadoje mūsų šaliai iškovoto aukso medalio. Nuo šios savaitės visi žinome labai meiliai skambančią Rūtos Meilutytės pavardę.
Zita BATAITIENĖ
Brenda liepa per margaspalvę vasaros pievą, rieškučiose nešdama surinktas mėlynes, krepšelyje – prinokusias vyšnias ir geltonąsias voveraites. Tikra lietuviška vasara – šykščiai dalindama saulės spindulius ir gausiai laistydama lietumi.
Tarsi su rėčiu gaudytum saulę, kad šienelį išdžiovintų... Lietūs neleidžia baigti šienapjūtės. Iki rugpjūčio pirmosios nenušienavę pievų ūkininkai bijo už jas negauti Europos Sąjungos tiesioginių išmokų. Kai kuriose Lietuvos vietovėse pievos įmirkusios ir neįvažiuojamos.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Antradienį minėjome Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Tautiečiai raginti prisiminti svetur išvykusius saviškius, kolegas, draugus: palabinti, parašyti linkėjimų, nusiųsti bent trumpą laišką. Visi, tądien nusileidę Vilniaus oro uoste, buvo pamaloninti suvenyrais, savo linkėjimus bei sveikinimus prieš kameras galėjo perduoti keliaujantieji traukiniais.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Pats vidurvasaris, liepų žydėjimas, pati kaitra, kuomet galime pasijusti taip, lyg gyventume gerokai šiltesnėje nei mūsiškė klimato juostoje.
Karštis vyresnio amžiaus ar širdies ligomis besiskundžiantiems – didelis išbandymas. Bet ne tik negaluojantieji – ir sveikieji per karščius kiekvieną pokalbį pradeda ir baigia padejavimu dėl prastos savijautos. Tokie jau esame – mėgstantys padejuoti ir pasiguosti. O juk lengviausia guostis dėl oro: per karšto, per šalto, per lietingo ar per sauso...
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Šią savaitę švenčiama Valstybės diena dar įspūdingesnė, kai visą planetą apjuosia Lietuvos himnas. Prieš kelerius metus užgimusi tradicija gražiam tikslui suburia svetur gyvenančius lietuvius. Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ vienu metu skamba pačiuose įvairiausiuose pasaulio kampeliuose: skirtingose valstybėse, už tūkstančių kilometrų nutolusiuose kraštuose...