Sa­vi­val­dy­bės struk­tū­ros po­ky­čiai aki­vaiz­dūs – nuo šios sa­vai­tės sky­riai va­di­na­mi nau­jai­siais pa­va­di­ni­mais. Įgy­ven­din­tas ir pa­grin­di­nis re­or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las – eta­tų „per­stum­dy­mas“. Su­da­ry­tas pa­rei­gy­bių są­ra­šas, iš vie­nų sky­rių į ki­tus per­kel­ti spe­cia­lis­tai.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Savivaldybėje pučia permainų vėjai.

Ka­lė­dos – ste­buk­lų ir do­va­nų me­tas, ge­ru­mo vie­nas ki­tam ir kil­nių dar­bų lai­ko­tar­pis. Kai kam ge­riau­sia do­va­na ga­li tap­ti ki­to žmo­gaus krau­jas. To­dėl prieš šven­tes Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­ma ne vie­na krau­jo da­vi­mo ak­ci­ja.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Pra­ėju­sią sa­vai­tę ga­li­my­bę tap­ti krau­jo do­no­rais tu­rė­jo uk­mer­giš­kiai. Penk­ta­die­nį su­da­ly­vau­ti ak­ci­jo­je „Krau­jas vai­kams“ žmo­nes pa­kvie­tė Dar­bo par­ti­jos Uk­mer­gės fi­lia­las. Šią krau­jo do­no­rys­tės ak­ci­ją jis or­ga­ni­za­vo kar­tu su VšĮ Na­cio­na­li­niu krau­jo cen­tru bei Vil­niaus uni­ver­si­te­to vai­kų li­go­ni­ne.

Ak­ci­jo­je „Krau­jas vai­kams“ da­ly­va­vo ir krau­jo da­vė Sei­mo na­rė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ir Ka­lė­dų Se­ne­liu per­si­ren­gęs sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ro­lan­das Ja­nic­kas.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Už­upy­je, prie­šais IKI pre­ky­bos cen­trą, buvęs ap­leis­tas pa­sta­tas per po­rą me­tų vir­to dai­liu na­mu­ku su gra­žiai su­tvar­ky­ta ap­lin­ka. „Už­upio ka­vi­nę“ čia įkū­ru­si Zub­ric­kių šei­ma džiau­gia­si pa­ga­liau įgy­ven­di­nu­si se­ną sva­jo­nę.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Au­to­rės nuotr. „Už­upio ka­vi­nės“ šei­mi­nin­kai sa­ko ilgai puoselėję savo verslo idėją.

Tę­sia­si ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čio tur­to pe­rė­mi­mas iš jį nuo­mo­ju­sios UAB „Mies­to ener­gi­ja“. Tre­čia­die­nį bu­vo per­im­tos pas­ku­ti­nės dvi ka­ti­li­nės. Jos už­da­ry­tos, o karš­to van­dens tie­ki­mas var­to­to­jams lai­ki­nai nu­trauk­tas.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Au­to­rės nuotr. Į katilinę pa­tek­ta iš­lau­žus du­ris.

Po še­šių sa­vai­čių per­trau­kos užupiečiams vėl tie­kia­mas karš­tas van­duo. Tre­čia­die­nio va­ka­rą per var­gus bu­vo pa­leis­ta prie Vai­kų glo­bos na­mų esan­ti RK 3 ka­ti­li­nė, ši­lu­mą tie­kian­ti Pi­vo­ni­jos mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jams. Anks­čiau du­jo­mis kū­ren­ta ka­ti­li­nė pa­si­tel­kus spe­cia­lis­tus už­kur­ta su­skys­tin­tu ku­ru.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Gedimino Nemunaičio nuotr. RK 3 katilinė jau veikia.

Pir­ma­die­nį UAB „Mies­to ener­gi­ja“ ban­dė pa­tek­ti į uk­mer­giš­kių sau­go­mą Švie­sos gat­vė­je esan­čią ka­ti­li­nę. Įmo­nės ap­sau­gi­nin­kai tai pa­da­ry­ti mė­gi­no pa­nau­do­da­mi prieš gy­ven­to­jus aša­ri­nes du­jas. Šturmui nepavykus, į katilinę patekta pro atsarginį įėjimą.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ka­ti­li­nę sau­gan­tys žmo­nės pa­si­ry­žę jos ne­ati­duo­ti.

Dar sa­vai­tė ki­ta – ir Uk­mer­gės cen­tre pra­si­dės vi­zu­a­li­nis ru­duo. O pra­si­dės jis to­dėl, kad ga­lu­ti­nai nu­ru­duos da­bar jau gels­tan­tys kaš­to­nų la­pai. Kaš­to­nus jau be­veik de­šimt me­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je ma­siš­kai puo­la kaš­to­ni­nės ker­ša­kan­dės.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Per­kan­tie­ji mais­to pro­duk­tus Uk­mer­gės tur­ga­vie­tės ha­lė­je su pre­ke jau gau­na ir kvi­tą. Pre­kei­viai įsi­gi­jo ka­sos apa­ra­tus, ta­čiau tei­gia ne­mo­kan­tys jais dirb­ti. Anot jų, pre­ky­bos sa­lė­je ne­su­da­ry­tos są­ly­gos nau­do­ti apa­ra­tus – trūks­ta elek­tros liz­dų, ne­pa­reng­tos vie­tos jiems lai­ky­ti.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ka­sos apa­ra­tus pre­kei­viai pri­vers­ti tam­py­tis na­mo.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Nau­ja­me­ti­nių lin­kė­ji­mų vis ne­pa­mirš­tan­tys bi­čiu­liai, su­si­ti­kę po vi­sų šven­čių, svei­ki­na vie­ni ki­tus dar ir iš­gy­ve­nus pa­sau­lio pa­bai­gą. Ma­jų pra­na­šys­čių ta­ria­ma pa­sau­lio baig­ti­mi ato­maz­ga ne­be­in­tri­guo­ja net pa­čių pa­tik­liau­sių­jų.

O ruoš­tis jai vi­sus me­tus bu­vo­me ra­gi­na­mi kau­piant at­sar­gas ir ren­giant bun­ke­rius. Mėgs­tan­tie­ji ke­liau­ti pa­sa­ko­ja net ati­tin­ka­mų su­ve­ny­rų iš sve­tur par­si­ve­žę – ne­va pas­ku­ti­nei pla­ne­tos eg­zis­ta­vi­mo die­nai skir­to da­vi­nio, ku­rį su­da­ro tam tik­ras mais­tas ir bu­te­lai­tis. Čia tam, kad lauk­ti ga­lo ne­bū­tų taip bai­su.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Ru­dens nuo­jau­ta, nors dar ne­no­rim jos nei ma­ty­ti, nei jaus­ti, ne vien sė­ja vi­sa ap­lin­kui ap­gau­bian­čią brėkš­mą, ge­ro­kai at­vė­si­nan­čią ry­tais. Pūs­te­li me­džių la­pus džio­vi­nan­čią vė­są, pri­ver­čia ne­jau­kiai pa­si­jus­ti, gat­ves šluo­jant vis in­ten­sy­ves­niam lie­tu­čiui.

„Šluo­ja“ jas ne tik lie­tus. Aša­ro­mis mies­tą lais­to gat­vių prie­žiū­ra už­si­i­man­čio­je ži­no­mo­je įmo­nė­je dir­ban­čios mo­te­rys. Pa­sa­ko­ja jau vi­sus me­tus plu­šan­čios be­ne už dy­ką, ne­be­tu­rin­čios pi­ni­gė­lių ne tik mo­kes­čiams už būs­tą, bet ir sa­vo vai­ku­čiams nu­pirk­ti pa­val­gy­ti. Ko tik ne­da­riu­sios – raš­tus sa­vi­val­dy­bei ra­šiu­sios, žo­džio vie­šo­je tri­bū­no­je iš­drį­su­sios pra­šy­ti, te­le­vi­zi­jas kvie­tu­sios...