Kiekvienas yra matęs populiarias laidas „Klauskite daktaro“ arba „TV Pagalba“. Pastarojoje laidoje nagrinėjamos socialinės temos: šeimų nesantaika, neištikimybė, vaikų nepriežiūra, nesantaika tarp uošvių ir žentų... Visiems įsiminė  ir sukėlė juoką nagrinėta „mamyčiukų“ tema. Du pusamžiai broliai nekuria šeimų, nes mama neleidžia.

Sėdint studijoje jautiesi tarsi dalyvautum spektaklyje, kurio dalimi esi ir pats. Gyvenimiškos scenos priverčia pažvelgti į save iš šono. Ar mes patys nesielgiame taip, kaip elgiasi šių scenų herojai? Juk reguliuodami gyvenimą vaikams, dažnai vadovaujamės posakiu: „Nors jūsų plaukai jau žili, bet jūs mums vis maži, maži.“

Kadangi filmavimai vyksta apie 5 valandas, likusį laiką stengiamės išnaudoti kitiems savo planams.

Vilniuje aplankėme Valdovų rūmus ir juose veikusią Radvilų giminės ekspoziciją, o Kaune iš studijos pasukome į Tado Ivanausko zoologijos muziejų. Daugelis muziejuje net nebuvę ir negalėjo įsivaizduoti, kokį turtą turime.

Man šis apsilankymas buvo labai svarbus, nes akademikas T. Ivanauskas buvo mano dėstytojas studijuojant miškininkystę tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Jis pats asmeniškai vedžiojo mus studentus po jo paties įkurtą muziejų. Profesorius dėstė ornitologiją – mokslą apie paukščius. Kartu su akademiku teko dalyvauti mokomojoje medžioklėje – pradėję gamybinę veiklą privalėjome mokėti organizuoti medžioklę. Nuo to laiko praėjo daugiau kaip 60 metų...

T.Ivanauskas – pasaulinė įžymybė, mokslininkas, profesorius, akademikas, gamtininkas, rašytojas, medžiotojas.

Nemažą dalį trofėjų būsimam muziejui jis atvežė iš tolimosios Brazilijos, kurioje 1931 metais dalyvavo  tris mėnesius trukusioje  ekspedicijoje.

Akademikas buvo ir zoologijos sodo, Žuvinto rezervato, Ventės ornitologinės stoties įkūrėjas. Įsteigė ir eilę visuomeninių organizacijų, susijusių su augmenijos ir gyvūnijos saugojimu.

Pabaigai spėjome pasigrožėti ir Kauno miesto eglute Rotušės aikštėje.