Spausdinti šį puslapį

Su patirčių bagažu – iš Portugalijos

Kelionės dalyviai. Kelionės dalyviai.

Eigilė LIPINSKAITĖ

8b klasės mokinė

„Šilo“ progimnazijos mokiniai su mokytoja Alma Kubrakoviene ir direktoriaus pavaduotoja Jolita Miškiniene pagal „Erasmus+“ projektą „Keiskime požiūrį: visos profesijos tinka ir vyrams, ir moterims“ vyko į Portugaliją, kur pažino šios pietų Europos valstybės gyvenimą, kultūrą bei papročius.

Po ilgos kelionės atsidūrę saulėtoje Portugalijoje, visi stebėjosi netikėta, pusiau vasariška šiluma. Kelyje iki Evoros miesto visi dairėsi pro langus, sėmėsi šilumos ir geros nuotaikos. Mokiniai gyveno portugalų šeimose. Kai kurie šeimų vaikus jau pažinojo, nes prieš keturis mėnesius jie viešėjo Ukmergėje.

Pirmą dieną apžiūrėjome mokyklą, įvairių šalių atstovai pristatė miestus, iš kurių atvyko.

Senamiestyje visus svečius pasveikino ir suvenyrais apdovanojo miesto meras.

Vaikus labai stebino, kad visur teko eiti pėsčiomis, nors atstumai – tikrai nemenki. Teko eiti netgi palei kelią, kur nėra šaligatvių. Pirma diena buvo neįtikėtinai įtempta. Tačiau gražus oras, šviesios spalvos, saulė, šiluma ir portugalų šypsenos viską atpirko.

Evora yra senas miestelis, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Visos gatvės grįstos akmenimis, daug antikinių pastatų ir architektūrinių paminklų. Visi pastatai, skulptūros yra balti arba labai šviesios spalvos. Tai sukuria neįtikėtinos šviesos, šilumos, švaros įspūdį.

Antrą dieną mokiniai ėjo į pirmąją pamoką. Vėliau vyko užsiėmimai – kūrė eskizus piešiniui, kuris simbolizuotų „Erasmus+“ projektą. Šis piešinys papuoš mokyklos sieną.

Buvo atvykusi vietinio laikraščio žurnalistė, kuri pasakojo apie lyčių nelygybę savo darbe. Dauguma džiaugėsi, kad užsiėmimai vyko patalpose, nes diena pasitaikė lietinga. Vakare visi grįžo į šeimas ir vakarą leido savaip.

Trečiadienį aplankėme vietinį teatrą. Vaidinimas vyko portugalų kalba, bet buvo tikrai įdomu. Teatras šiek tiek skyrėsi nuo mums įprasto. Vaidinimo pabaigoje aktoriai išėjo į sceną ir bendravo su žiūrovais.

Į mokyklą atvyko vyras, kuris dirba cirke klounu. Labai daug juokėmės, tad daugumai šis užsiėmimas buvo vienas įdomiausių. Vėliau šalys pademonstravo savo paruoštus vaidinimus, kurie atskleidžia lyčių nelygybės stereotipus. Suvaidinome savo ilgai ruoštą vaidinimą – pasirodymas buvo vienas geriausių.

Kasdieninis gyvenimas Portugalijoje labai skiriasi nuo lietuviško. Portugalai namuose nenusiauna batų. Taip jie elgiasi, nes namuose grindys klotos plytelėmis, o patalpų šildymo pas juos nėra. Namuose temperatūra visuomet yra vos keliais laipsniais aukštesnė nei lauke. Žiemą naktimis temperatūra nukrenta vos iki septynių laipsnių.

Mokyklos taip pat nešildomos, keliuose kabinetuose yra oro kondicionieriai. Pamokose mokiniai sėdi su striukėmis, netgi žiemą langai ir durys į mokyklos kiemą visada yra plačiai atverti. Kabinetų langai su žaliuzėmis niekada neatidaromi, kad neblaškytų mokinių dėmesio.

Tvarka per pamokas taip pat kardinaliai skiriasi – Lietuvoje yra šimtą kartų griežčiau. Visi pamokose jaučiasi ganėtinai laisvai, mokytojai dėsto irgi laisvesne forma.

Griežtos ribos tarp pamokų ir pertraukų nėra. Skambučiai skamba kas dvidešimt minučių ir suprask kaip nori. Pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais pamokos vyksta iki pusės penkių vakaro (nepamirštant, kad pietų pertrauka trunka dvi valandas), o trečiadieniais ir penktadieniais – iki pusės pirmos.

Kas nori, pietauja mokyklos valgykloje, o kiti iš karto eina namo. Kelis kartus per metus Portugalijoje yra tokia diena tarsi streiko simbolis,  kada visi parodo, kad nori geresnio gyvenimo, švietimo sistemos tobulinimo. Ši diena būna penktadieniais. Tada niekas neina į darbą ar mokyklą. Paskutinę projekto dieną kaip tik ir buvo tokia „tinginystės“ diena, kai mokykloje buvo tylu ir tuščia.

Ketvirtadienį vykome į ekskursiją. Lisabonoje aplankėme Balandžio 25-osios tiltą bei akvariumą. Tiltas – viena pagrindinių vietų fotografuotis. Vėliau visa grupė vyko prie akvariumo, įrengto atitvertoje Atlanto vandenyno pakrantės zonoje, kur stebėjo vandens gyventojus.

Penktadienis – paskutinė viešnagės diena – skirtas darbų užbaigimui ir laisvalaikiui. Moksleivių grupės pristatė baigtus eskizus piešiniui, balsuojant buvo išrinktas nugalėtojas. Vėlai vakare vyko atsisveikinimo vakarėlis, į kurį susirinko projekte dalyvavusių portugalų šeimos.

Buvo labai daug atsisveikinimo ašarų – verkė netgi mokytojos, tėvai. Juk išsiskirti visada sunku.

Šeštadienio rytą užsienio svečiai paliko Evorą. Po ilgos kelionės autobusu bei dviejų skrydžių apie vidurnaktį grįžome į gimtinę.

Ši kelionė išmokė mus tolerancijos, pagarbos. Pamatėme kitokį gyvenimą, kitokius žmones, patobulinome užsienio kalbų įgūdžius, pasisėmėme naujos patirties. Visi esame dėkingi, kad mums buvo suteikta tokia galimybė. Naujos kultūros pažinimas visuomet įneša kažką naujo į mūsų kasdienybę. Todėl šios kelionės nepamiršime dar ilgai.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)