Šventupėje gyvena daug senjorų, kurie, nepaisant sveikatos sutrikimų, sugeba gražiai prižiūrėti savo sodus, namų aplinką ir noriai dalyvauja bendruomenės veikloje.

Šventupės senjorų klubo pirmininkei Emilijai Vėbrienei kilo mintis surengti vakaronę senjorams. „O kur jūs matote pagyvenusius žmones, aš matau čia tik žmones“, – pasakė kažkas. Susirinko tie, kas patyrė daug gyvenimo sunkumų, bet viską išgyveno, iškentė ir šiandien daugelis iš jų yra stipresni, darbštesni už jaunus ir nesiskundžia dėl mažų nesėkmių.

Šventupės romansinių dainų kolektyvas „Šventerečius“ sudainavo romansą „Senam parke“. Gražiai nuvinguriavo dainos melodija, suvirpinusi ne tik mūsų, klausytojų, bet ir pačių dainininkų širdis. Girdėjau nuomonę, kad „Šventerečius“ paseno, sveikatos nebeturi. Netiesa. Jei žmogus, kad ir kokio amžiaus būtų, yra aktyvus – dainuoja, šoka, daržus ravi – jis gyvena, o jei dūsauja ar skundžiasi, vadinasi, lėtai miršta.

Po dainos senjorų klubo pirmininkė Emilija Vėbrienė visus pasveikino, linkėjo sveikatos ir geros kloties, po to visus sveikino Šventupės bendruomenės pirmininkas Vytautas Marčauskas, Krikštėnų ponia Eugenija de Bondi (Veronika Kirvelienė). Paskui aš pasaką sekiau, kurioje išaiškinau, kad senas žmogus ne tik ne kvailas, bet daug protingesnis už tuos, kurie protingais dedasi.

Grojo mums Anykščių rajono Kurklių miestelio muzikantai ir šešuoliškis Stasys Markevičius. Grojo taip, kad džiugu buvo klausytis, džiugu dainuoti kartu su jais, pasimiršo rūpesčiai ir vargai. Emilija Vėbrienė pasakojo, kaip rado visai nieko vyrą, pamestą pievoj, galvojo: „Va čia tai pasisekė.“ Be reikalo džiaugėsi, Petrienė tą vyrą atėmė, atseit čia jos antra pusė ir dar kumščiu pagrūmojo...

Paskui minėm mįsles apie tai, ko negalima pakeisti, kas stipresnis: vyras ar moteris, ko velnias labiausiai bijo.

Bendruomenės pirmininkas vaišino gira, moteriškės – savo pagamintais patiekalais. Saugojomės mes to „koronės“ viruso, dėvėjome kaukes, laikėmės rekomenduojamo atstumo.

Žmogus turi turėti džiaugsmą arba palikti tas vietas, kurios džiaugsmo neteikia, ir ieškoti, ieškoti, ieškoti... Tą vakarą mes jį radome kartu dainuodami, bendraudami, juokaudami.