Ukmergėje žydai pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Ukmergėje jie sudarė 53 proc. miesto gyventojų.

Prieš karą Ukmergėje gyveno apie 8 000 žydų. Jie masiškai pradėti persekioti 1941 m. liepos viduryje. Iš pradžių buvo suvaryti į getą, o netrukus prasidėjo sistemingas žydų žudymas.

Didžiausios žudynės įvyko 1941 m. rugsėjo 5 d. Pivonijos miške, apie 4 km už miesto. Tą dieną pagal K. Jegerio raportą buvo nužudyti 4 709 žydai, daugiausia – moterys ir vaikai, nes vyrai buvo nužudyti anksčiau. Pagal aukų skaičių tai – viena iš kruviniausių dienų Lietuvos Holokausto istorijoje. Žudynes vykdė Ukmergės ir aplinkinių valsčių policininkai ir baltaraiščiai.

Minint 80-ąsias Ukmergės žydų bendruomenės sunaikinimo metines, Pivonijos šile įvyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. Joje dalyvavo nužudytųjų giminės, vietos bendruomenė, moksleiviai, Izraelio ir JAV ambasadoriai, kiti svečiai.

Atminimo renginiai Pivonijos šile vyksta kiekvieną rudenį. Tačiau skelbiama, kad šis – skaudaus jubiliejaus minėjimas – nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941–2021“ dalis.

Mūsų šalyje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių paminėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotinio supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, – sakė R. Račinskas.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.

UŽ inf.