Ukmergėje skambės Žydų tradicinė muzika

Ukmergės kraštotyros muziejuje lapkričio 29 d. 17 val. skambės žydų tradicinė muzika. Renginys nemokamas.

Lietuvoje gyvenę žydai ilgus amžius išlaikė savo kultūrinį savitumą, puoselėjo papročius ir kūrė naujas tradicijas.

Ilgus amžius jie buvo pagrindiniai Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai, gebėję prisitaikyti prie vietinių bendruomenių. Dar ir šiandien galime atpažinti simbolius, bylojančių apie žydišką praeitį – tai vietinių gyventojų prisiminimai, sinagogos, saviti gyvenamieji pastatai... Deja, XX a. tragedijos ir tikslingai naikinta istorinė atmintis vis labiau tildo šiuos naratyvus. Nutilę ir praeito amžiaus pradžioje skambėję žydiškos muzikos – klezmer – garsai.

Klezmerio ansambliai XX amžiaus pradžioje buvo populiarūs ne tik žydų gyvenime – juos samdė groti vestuvėse ir kitose šventėse vietinių ar aplinkinių miestelių gyventojai. Šalia autentiškų žydiškų melodijų įsipindavo ir lietuviško, baltarusiško ar vokiško folkloro motyvai. Klezmerių muzika sklido iš lūpų į lūpas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ši muzikavimo tradicija ėmė nykti.

Anot žydų ir Balkanų tautų tradicinę muziką puoselėjančio kolektyvo „Rakija Klezmer Orkestar“ narių, pastaruoju metu pastebimas susidomėjimas šiuo žanru. Tokią muziką į savo repertuarą įtraukia jauni atlikėjai, o koncertuose ima lankytis žmonės, dar prieš 5-erius metus nežinoję ir termino „klezmer“ reikšmės.

Prie šio reiškinio populiarėjimo gerokai prisidėjo ir minėtas kolektyvas – prieš maždaug 8-erius metus susibūrę vaikinai – profesionalūs muzikantai, bene vieninteliai Lietuvoje populiarinantys išnykusią Rytų ir Vidurio Europos žydų muzikos tradiciją.

„Mus sužavėjo istorinis kontekstas, taip tampriai persipynęs su Lietuva ir aplinkiniais regionais. Tai muzika, kuri yra be galo interaktyvi, patraukia jos melodijų vingrumas, dermių efektyvumas. Kiekvienas kūrinys skamba kaip savotiškas hitas,“ – sako grupės nariai.

„Klezmer“ hebrajiškai – dainavimo instrumentas. Būtent todėl klezmerio ansambliuose instrumentais grojama tarsi verkiant, imituojant žmogaus balsą. Ši muzika skambėjo kasdienio gyvenimo kontekstuose, bet joje buvo remiamasi liturginės muzikos tradicija, kurios pagrindinė vertybė – gebėjimas improvizuoti.

Kartais aikštėse ar šventėse skambėdavo ir į trankesnį muzikinį rūbą įvilktos liturginės melodijos. „Rakija Klezmer Orkestar“ tokių pavyzdžių savo repertuare taip pat turi: jų temperamentinga kompozicija „Nigunim“ – aliuzija į tradicinės liturginės giesmės žanrą tuo pačiu pavadinimu.

Jlezmerio muzika – ne vien saviraiškos forma: tai tarsi žydiško gyvenimo dienoraštis, kuriame susilieja religija ir buitis, džiaugsmas ir liūdesys, žydiškas, lietuviškas ir slaviškas folkloras, profesionalioji ir liaudies muzika.

2019 metais grupė pradėjo vykdyti unikalų projektą, kuriuo siekiama atgaivinti įvairias žydams svarbias erdves, rengiant jose koncertus. Apkeliavę keliolika miestų ir miestelių, atlikėjai koncertavo buvusiuose štetluose, taip pagerbdami čia aktyviai gyvenusių ir veikusių žydų prisiminimą.

„Nors grodami šiose vietose nepatiriame gyvo bendravimo su praeities žydais, tačiau pajuntame kultūrinius klodus, suvokiame palikimo svarbą. Muzika padeda priartinti atmintį ir aktualizuoti ją šiandien, tikime, kad įprasminame muziką ir sau, ir klausytojams“ – teigia grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ nariai. 

Lapkričio 29 d.17 val. Ukmergės kraštotyros muziejuje  galėsite pasiklausyti vingriomis melodijomis pasižyminčios muzikos bei sužinoti apie sinagogas ir kitas žydiškas erdves, primenančias apie visai šalia egzistavusią ir išnaikintą kultūrą.

Po koncerto Ukmergės rajono žydų bendruomenė kvies vaišintis Chanukos vaišėmis ir taip paminėti šios šventės laikotarpį.

Ukmergėje žydai kurtis pradėjo dar XVII amžiuje, jie aktyviai prekiavo, vertėsi pramonės ir amatų veiklomis. Mieste dar XX a. pradžioje veikė 17 maldos namų ir viena Didžioji sinagoga, pradžios mokyklos ir gimnazijos, įvairios sporto, kultūros ir politinės žydų organizacijos.

Iki mūsų dienų išliko smarkiai pakitęs šių žydiškos kultūros pėdsakų vaizdas: Didžioji sinagoga, daug kartų perstatyta, o šiuo metu veikianti kaip Sporto centras (Vienuolyno g. 2), sinagoga (Vilkmergės g. 13), Talmud-Toros mokykla, skirta nepasiturintiems ir našlaičiams berniukams, kurios statybas finansavo garsusis šiaulietis Chaimas Frenkelis (Vasario 16-osios g. 11), Ukmergės žydų ligoninė, kurioje šiuo metu veikia psichiatrijos dienos stacionaras (Vytauto g. 75a).

Žydų kvartalas buvo įsikūręs aplink Didžiąją sinagogą ir piliakalnio papėdėje.
Projektą organizuoja Žydų kultūros ir informacijos centras. Jo partneriai: Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės rajono žydų bendruomenė
Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų