Kukliame minėjime kalbėta apie tai, kaip svarbu yra pasaulyje saugoti taiką ir prisiminti tuos, kurie kovėsi milijonų gyvybių pareikalavusiame Antrajame pasauliniame kare.

Minėjime dalyvavo atstovas iš Rusijos ambasados. Gėlių prie paminklo padėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, miesto seniūnės pavaduotoja Janė Zimblienė, skambėjo rusiškos dainos.

Dauguma dar gyvų likusių karo veteranų yra jau garbaus amžiaus, jiems per 90 metų. Į minėjimą tarp kitų dalyvių atvyko ir keturi ukmergiškiai, išgyvenę karo baisumus.

„Gyvenimas ne amžinas – amžina tik atmintis“, – kalbėjo susirinkusiuosius sveikinęs bei pergalės dainomis juos graudinęs ukmergiškis Vladimir Oleinik.

Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini būtent gegužės 8-ąją.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad 1945 m. gegužės 7 d. sąjungininkų ekspedicinių pajėgų būstinėje Reimse, Prancūzijoje, buvo pasirašytas besąlyginės Vokietijos kapituliacijos aktas.

Tačiau Stalinas norėjo, kad aktas būtų pasirašomas Raudonosios armijos užimtame Berlyne. Juk pergalė kovoje su fašizmu turėjo būti svarbus sovietų ateities politikos elementas.

Kadangi gegužės 7-osios dokumente buvo numatytas „bendro“ akto pasirašymas, Vakarų sąjungininkai su Stalino reikalavimu sutiko. Pasirašymo ceremonija vyko Berlyne gegužės 8 d. Aktas pasirašytas 22:43 val., o pagal Maskvos laiką – gegužės 9 d. 00:43 val. Dėl to kilo kuriozinė situacija: Vakarų valstybėse karo pabaiga minima gegužės 8 d., o sovietų bloko valstybėse – gegužės 9-ąją.

Sovietų Sąjungoje šis karas vadintas Didžiuoju Tėvynės karu. Taip jis lig šiol vadinamas Rusijoje. Pergalės diena čia – ypač svarbi šventė, pažymima kariniu paradu Maskvoje.

Beje, kapituliacijos akto pasirašymas nereiškė karinių veiksmų pabaigos. Europoje paskutiniai vokiečių padaliniai kapituliavo tik gegužės 15 d. Jugoslavijoje, o Antrąjį pasaulinį karą galutinai užbaigė Japonijos kapituliacija 1945 m. rugsėjo 2 d.

UŽ inf.