Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Kiek­vie­na tau­ta ne­ša sa­vo li­ki­mo naš­tą, tu­ri skau­džių is­to­ri­jos eta­pų. Ta­čiau oku­pa­ci­jos ar ge­no­ci­do ka­la­vi­jas ka­bo­jo ne virš kiek­vie­nos. Ma­žam ir tai­kiam mū­sų kraš­tui at­sei­kė­ta su kau­pu – pa­ty­rė­me ir oku­pa­ci­ją, ir ma­si­nį tau­tos nai­ki­ni­mą.

1940 m. bir­že­lio 15 d. pra­si­dė­jo sve­tim­tau­čių in­va­zi­ja – so­vie­tų ka­riuo­me­nė įžen­gė į Lie­tu­vą. Kraš­tą apė­mė ne­ri­mas, pa­že­mi­ni­mas, vi­suo­ti­nė bai­mė. Ir ne vel­tui – grei­tai „bro­liš­kų res­pub­li­kų są­jun­ga“ pa­ro­dė sa­vo tik­rą­ją gri­ma­są – pra­si­dė­jo trė­mi­mai, kan­ki­ni­mai, žu­dy­nės.

 

Iš­plėš­ti iš gim­ti­nės, at­skir­ti nuo ar­ti­mų­jų tau­tie­čiai bu­vo grū­da­mi į at­kam­piau­sius so­vie­ti­nės im­pe­ri­jos kam­pe­lius. Ten ken­tė mo­ra­li­nį pa­že­mi­ni­mą, nuo­la­ti­nis pa­ly­do­vas – šal­tis, ba­das, li­gos, mir­tis. Tuo tar­pu į Mask­vą rie­dė­jo lie­tu­viš­ko­mis deš­ro­mis, kum­piais ir la­ši­niais pri­grūs­ti va­go­nai... Iš tri­bū­nų skam­bė­jo šū­kiai apie vir­šy­tus pen­kme­čio pla­nus, rau­do­no­mis vė­lia­vė­lė­mis mo­ja­vo pio­nie­riai, o baž­ny­čios vie­na po ki­tos vir­to san­dė­liais...

Kas­met kel­da­mi tri­spal­vę su ge­du­lo kas­pi­nu, pri­si­me­na­me sta­tis­ti­ką – iš­trem­ta apie 132 000 žmo­nių, trem­ty­je žu­vo apie 28 000. O po pli­kais skai­čiais – su­mai­to­ti žmo­nių li­ki­mai.

Tau­tie­čiai ir pa­tys bė­go nuo so­vie­ti­nio re­ži­mo. Šeš­ta­die­nį mi­ni­me Pa­sau­li­nę pa­bė­gė­lių die­ną, ku­ri taip pat tie­sio­giai su­si­ju­si su mū­sų kraš­to žmo­nių li­ki­mais. Kiek jų iš­si­bars­tė po to­li­miau­sius pla­ne­tos kam­pe­lius? Kiek sū­nų, duk­rų lie­tu­vės mo­ti­nos iš­ly­dė­jo į ne­ži­nią? Il­gais Lie­tu­vos įka­li­ni­mo So­vie­tų Są­jun­go­je de­šimt­me­čiais dau­gu­ma jų taip ir ne­be­su­si­ti­ko...

Tre­čia­die­nį – Pa­sau­li­nė ko­vos su dy­ku­mų pli­ti­mu ir saus­ro­mis die­na. Prieš po­rą me­tų, kuo­met pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai rin­ko­si į kon­fe­ren­ci­ją Na­mi­bi­jo­je ap­tar­ti dy­ku­mė­ji­mo pro­ce­so, kai kam ge­ro­kai už­kliu­vo tuo­me­ti­nio ap­lin­kos mi­nist­ro V. Ma­zu­ro­nio vi­zi­tas. Dy­ku­mė­ji­mo ter­mi­nas bu­vo grei­tai per­va­din­tas „dy­ki­nė­ji­mu“.

Šai­py­ta­si be rei­ka­lo. Eko­lo­gai aiš­ki­na, kad jei dy­ku­mė­ji­mas ir ne­reiš­kia, kad jau per me­tus ki­tus ten, kur ža­liuo­ja miš­kai ir pie­vos, at­si­ras „sa­cha­ros“ ar „go­biai“, pro­ble­ma glo­ba­li­nė. Mat šis pro­ce­sas yra tie­sio­gi­nis kli­ma­to kai­tos bei žem­dir­bys­tės nu­a­lin­to dir­vo­že­mio simp­to­mas. O dir­vo­že­mis – van­dens re­zer­vu­a­ras, pla­ne­tos gy­vy­bė. Pri­pa­žįs­ta­ma, kad jo­je grės­min­gai ma­žė­ja pa­sė­liams tin­ka­mų že­mių. Tuo tar­pu per pas­ta­ruo­sius 150 me­tų gy­ven­to­jų pa­dau­gė­jo 500 pro­cen­tų.

Du treč­da­liai pla­ne­tos sau­su­mos yra dy­ku­mos ar­ba dy­ku­mė­ji­mo pro­ce­so jau ap­im­tos te­ri­to­ri­jos. Šiuo me­tu pa­sė­liai vi­du­ti­niš­kai už­ima apie 12 pro­cen­tų sau­su­mos. Bai­mi­na­ma­si, kad dy­ku­mė­ji­mo pro­ce­sui įsi­bė­gė­jus jie dar la­biau su­si­trauks. Moks­li­nin­kai šią pro­ble­mą ly­gi­na su „kam­ba­ry­je au­gi­na­mu dram­bliu“. Vie­tos „kam­ba­ry­je“ ga­li ir ne­be­lik­ti...

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų