Gedimino Nemunaičio nuotr. Vandens kokybė tikrinama penkiose vietose.
...Jog jie jau keletą metų tikrina vandens kokybę ir jo tinkamumą maudytis.
Šiemet pirmą kartą vanduo buvo tiriamas liepos 1 dieną. Birželio mėnesį tyrimai nebuvo atliekami – neturėta lėšų. Iki rugsėjo planuojama atlikti dar tris patikrinimus.
Tikrinamos penkios vietos
V. Puodžiūnienė sako, kad vandens kokybės stebėsena yra vykdoma labiausiai gyventojų pamėgtose maudymosi vietose.
Vandens mėginiai imami penkiose vietose – iš Šventosios upės prie Šventupės kempingo ir ties miesto stadionu bei Veprių, Mūšios ir Kurėnų ežeruose.
Vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.
Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras tik užsako paslaugą – tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Jos darbuotojai patys paima ir mėginius, nes tam reikalinga speciali tara – mėgintuvėliai, kitos priemonės.
Informacija – rekomendacinė
Liepos 1 ir 15 dienomis atlikti mikrobiologiniai vandens tyrimų rezultatai parodė, kad maudyklų vanduo atitiko Lietuvos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ keliamus reikalavimus. Jie nekelia grėsmės žmonių sveikatai – minėtuose vandens telkiniuose maudytis galima.
Vandens kokybės tyrimai atliekami iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Pasak direktorės, vieno mėginio ištyrimas kainuoja apie 12 eurų.
Jei nustatoma, jog vandens kokybė neatitinka reikalavimų, apie tai skelbiama spaudoje, savivaldybės tinklapyje arba iškabinama skelbimų lentose, jei tokios yra.
Anot V. Puodžiūnienės, prieš trejus metus Šventojoje prie miesto stadiono buvo aptikta normą viršijančių bakterijų, sukeliančių žarnyno infekcines ligas.
Tačiau nesimaudyti draudimo nėra – informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
V. Puodžiūnienė pripažįsta, kad dviejų savaičių intervalas tarp tikrinimų, kuris yra nurodomas higienos normose, nėra kažkoks šimtaprocentinis garantas, kad vanduo visiškai saugus.
„Vieną dieną rezultatai gali būti geri, jokių pavojingų bakterijų gali nebūti arba jų kiekis neviršyti normų, o po kelių dienų, ypač po lietaus, rezultatas gali pasikeisti“, – sako pašnekovė.
Smėlį liepia sijoti
Nors tokių ukmergiškių pamėgtų vietų rajone yra nemažai, oficialaus paplūdimio neturime. Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistas Vytautas Motiejūnas sako, kad paplūdimio, kuris atitiktų visus higienos normų bei kitus reikalavimus, įrengimas pareikalautų didelių ir savivaldybei šiuo metu sunkiai įkandamų lėšų.
Daug kainuoja ne tik patys įrengimai, kurie būtinai turi būti oficialiai registruotame paplūdimyje, bet ir jų priežiūra.
Jame turi būti įrengta persirengimo kabinos, tualetas, ne rečiau kaip kas 25 metrus stovinčios šiukšliadėžės. Jie pagal galiojančią tvarką turi būti išvalyti bent jau kartą per dieną.
Paplūdimio teritoriją reikia suskirstyti zonomis ir pažymėti poilsio, maudymosi, sporto, vaikų maudymosi vietas.
Ne rečiau kaip kartą per savaitę turi būti valomas bei persijojamas smėlis.
Taip pat paplūdimyje, skirtame daugiau kaip 100 žmonių, reikia parūpinti geriamo vandens.
Vis tik V. Motiejūnas mano, kad tai – netolimos ateities klausimas, kurį savivaldybė turi išspręsti, įrengdama oficialų paplūdimį. Anot jo, bene tinkamiausia vieta tam būtų prie Mūšios tvenkinio.
„Miesto teritorijos nėra pakankamai švarios paplūdimiui, kol neturime lietaus nuotekų valymo įrenginių“, – svarsto pašnekovas.
Ligita JUODVALKIENĖ