Spausdinti šį puslapį

Įamžino nužudytų ministrų atminimą

Memorialui vietą parinko pats Didžiosios Kovos apygardos partizanų parko įkūrėjas – monsinjoras a. a. Alfonsas Svarinskas. Gedimino Nemunaičio nuotr. Memorialui vietą parinko pats Didžiosios Kovos apygardos partizanų parko įkūrėjas – monsinjoras a. a. Alfonsas Svarinskas. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke šeštadienį iškilmingai atidengtas atkurtoje Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais dirbusių, o vėliau sovietų nužudytų ministrų įamžinimui skirtas memorialas.

Į šias iškilmes atvyko daug garbių svečių, ministrų giminaičių. Savo vizitu renginį pagerbė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Vaizdingoje vietoje, prie Mūšios, memorialui vietą parinko pats Didžiosios Kovos apygardos partizanų parko įkūrėjas – monsinjoras a. a. Alfonsas Svarinskas.

Iškentęs tremtis ir lagerius, jis daug metų siekė, kad okupantų sušaudyti pirmosios LR ministrai, kurių didžioji dalis buvo kariškiai, būtų deramai pagerbti.

Monsinjoro valią išpildė Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės kraštotyros muziejus ir iniciatyvinė grupė „Atmintis“. Tarp grupės narių – daug Lietuvos šviesuolių, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyvių, nepriklausomybės gynėjų, visuomenininkų, kuratorius – rajono meras Rolandas Janickas.

Šis projektas įgyvendintas per daugiau nei dvejus metus – nuo 2016 m. gegužės – Ukmergės rajono savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos ir visuomenės suaukotomis lėšomis. Bendra jo sąmata – 55 729 Eur. Iš savivaldybės biudžeto skirta 27 000 Eur, iš Vyriausybės kanceliarijos – 20 000 Eur, 138 šeimos ir pavieniai asmenys paaukojo 8 729 Eur.

Projektą šiam 18 granitinių paminklų memorialui parengė UAB „Vilniaus archija“, konkursą statybai laimėjo UAB „D. Varec“.

Maždaug metro aukščio kryžiai išdėstyti lanku – kad sudarytų ministrų kabineto įvaizdį. Kiekvienas memorialo paminklas turi specialią hologramą, kuri leis turintiems išmaniuosius telefonus perskaityti išsamiai visą informaciją apie įamžintą žmogų keliomis kalbomis.

***

Renginys Didžiosios Kovos apygardos parke prasidėjo „Tautiška giesme“. Tylos minute pagerbti žuvusieji.

Renginyje dalyvavo gausus būrys ukmergiškių ir svečių, atvyko ambasadorių, bažnyčios hierarchų, Seimo narių, Vyriausybės atstovų, nužudytų ministrų vaikaičių.

Vos prasidėjus renginiui, ėmė smarkiai lyti. „Pati gamta pravirko tokia liūdna proga, merkiant lietui“, – kalbėjo susirinkę žmonės.

Į susirinkusiuosius kreipėsi Ukmergės rajono meras R. Janickas, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, buvęs užsienio reikalų ministras ir Ukmergės rajono garbės pilietis Vygaudas Ušackas, kiti svečiai.

Atvyko ir viešnia iš Rusijos, Jekaterinburgo, – organizacijos „Memorial“ vadovė Ana Pastuchova. Į Lietuvą ji atgabeno žemių iš Rusijos, iš tų vietovių, kur buvo nužudyti ministrai.

Memoriale buvo iškilmingai įleistos kapsulės su žeme iš masinių kapaviečių Jekaterinburge ir Pamaskvėje. Šalia Jekaterinburgo esančio memorialo, kitaip dar vadinamo „12-uoju kilometru“, teritorijoje esančiose masinėse kapavietėse yra palaidoti iškilūs tarpukario Lietuvos valstybės veikėjai.

Memorialo kryžių pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Po to arkivyskupas parke aukojo šv. Mišias.

Visuomenei buvo pristatyta projekto iniciatorių išleista knyga „Kovų už laisvę keliu į Amžinybę...“ Šiame leidinyje, turinčiame ir skaitmeninį variantą, aprašyti visi parke esantys atminimo kryžiai ir ženklai bei jų atsiradimo istorijos, taip pat pateiktos ir memoriale įamžintų LR ministrų gyvenimo istorijos.

Šventėje vyko gausiai susirinkusių muzikos kolektyvų koncertas.

***

Sušaudyti ministrai, kurių atminimui pastatytas memorialas:

  1. Petras Aravičius (1887–1942) – vidaus reikalų ministras
  2. Kazys Bizauskas (1892–1941) – švietimo ministras
  3. Julius Čaplikas (1886–1941) – vidaus reikalų ministras
  4. Voldemaras Vytautas Čarneckis (1893–1942) – užsienio reikalų ministras
  5. Pranas Dovydaitis (1886–1942) – ministras pirmininkas
  6. Antanas Endziulaitis (1895–1942) – vidaus reikalų ministras
  7. Balys Giedraitis (1890–1942) – krašto apsaugos ministras
  8. Kazys Jokantas (1880–1942) – švietimo ministras
  9. Jonas Masiliūnas (1899–1942) – susisiekimo ministras
  10. Juozas Papečkys (1890–1942) – krašto apsaugos ministras
  11. Vytautas Petrulis (1890–1941) – ministras pirmininkas, finansų ministras
  12. Steponas Rusteika (1887–1941) – vidaus reikalų ministras
  13. Kazys Skučas (1894–1941) – vidaus reikalų ministras
  14. Zigmas Pranas Starkus (1892–1942) – vidaus reikalų ministras
  15. Jonas Sutkus (1893–1942) – finansų ministras
  16. Antanas Tamošaitis (1894–1941) – teisingumo ministras
  17. Jokūbas Vygockis (1857–1941) – ministras „be portfelio“ žydų reikalams
  18. Augustinas Povilaitis (1900–1941) – valstybės saugumo departamento direktorius
Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)