Šis įvykis sukėlė didžiulę visuomenės reakciją. Dauguma įsitikinę, kad kalną išjudino nukirsti medžiai ir vykdyti darbai. Tačiau rajono vadovai tokį požiūrį kategoriškai neigia ir tikina, kad su medžiais šie įvykiai niekaip nesusiję. O tai esą per ilgą laiką susidaręs ir tik dabar pasireiškęs procesas.
Pirmadienį rajono meras Rolandas Janickas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė ir kiti atsakingi specialistai pakvietė rajono žiniasklaidos atstovus, kad informuotų apie situaciją.
Pranešta, kad iš karto po sausio 17-ąją nutikusio įvykio buvo sudaryta Ukmergės piliakalnio šlaito pažaidų tyrimo darbo grupė.
Jos pirmininkė – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, nariai: Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas, Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus, Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja Vilija Grabauskienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Loreta Vidžiūnienė, Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Piotras Grigorjevas.
Darbo grupei pavesta pateikti išvadas ir pasiūlymus iki sausio 31 d. pasikonsultavus su šios srities ekspertais ir specialistais.
Išgraužė vanduo
Darbo grupės preliminariomis išvadomis, nuošliaužos pagrindinė priežastis – piliakalnio apledėjusioje aikštelėje per atlydį susikaupęs vanduo, bėgęs per žemiausią piliakalnio aikštelės vietą.
Ši vieta sutampa su anksčiau buvusiais laiptais. Iš seniau atliktų nuotraukų matyti, kad buvę laiptai įrengti ir piliakalnio įdubime.
Šis įdubimas prieš daugiau kaip 25-erius metus atliekant tvarkymo darbus buvo užpiltas. Taigi nuošliauža daugiausia susidariusi iš supilto grunto.
Darbo grupė siūlo laikinas apsaugos priemones – įrengti geotekstilinę dangą virš nuošliaužos, kuri apsaugotų nuo išorinių kritulių. Žemiausioje piliakalnio aikštelės dalyje įrengti lataką, kuris surinktų atbėgantį vandenį. O drenažiniu vamzdžiu galima būtų nukreipti vandenį į papėdę, iš kur nebekiltų grėsmės piliakalnio išsaugojimui.
„Įrengto apžvalgos tako polinė sistema, galima sakyti, pasiteisino ir įrodė, kad šis sprendimas techniškai yra tobulesnis už prieš tai buvusius, nes leidžia vandeniui nekliudomai nubėgti ir nesudaryti prielaidų erozijai bei išvengti šlaitų deformacijos“, – be kita ko, pažymima išvadose.
Taip pat teigiama, kad kolegos iš Kernavės rezervato ir Neries regioninio parko pažymėjo, kad piliakalnių nuošliaužų pasitaiko kiekvieną pavasarį, todėl stebėtina, kad Ukmergėje tai įvyko tik pirmą kartą.
Nuošliaužų dar bus?
Savo išvadas pateikė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Zenonas Baubonis. Jis priminė, kad Kultūros paveldo departamento lėšomis 1991–1995 m. jau buvo atlikti Ukmergės piliakalnio tvarkymo darbai. To prireikė dėl atsiradusių gilių išgraužų. Kadangi ilgą laiką piliakalnio želdiniai nebuvo prižiūrimi, dėl šviesos stokos laikui bėgant išnyko velėninė danga.
Tvarkant piliakalnį buvo padarytas želdinių atrankinis kirtimas, išgraužų vietose įrengtas žvyro drenuojantis sluoksnis, išgraužose suplūktas ir užvelėnuotas priemolio sluoksnis, įrengti laiptai. Piliakalnio pašlaitėje, kur XIX a. ar XX a. pradžioje nukasta dalis šlaito, atvežtiniu gruntu suformuotas žemių pandusas. Čia buvo aikštelė, naudota tvarkymui reikalingų statybinių medžiagų užkėlimui. Šis žemių pandusas vėliau pritaikytas kaip renginių scena.
„Nuošliauža nusinešė žemyn 1993–1995 m. supiltus žemių sluoksnius ir dalį piliakalnio šlaito grunto. Keista, kad šlaito viršutinės dalies stabilumo neužtikrino po ankstesnių tvarkymų paliktas šlaito apatinėje dalyje supiltas žemių pandusas, dirbantis kaip šlaito atrama.
Jis padės lengviau likviduoti pasekmes. Bet visgi jį reikia ateityje nukasti kaip nevertingą intarpą, trukdantį lankytojams suvokti piliakalnio struktūrą.
Prabėgus po šlaitų tvarkymo darbų 23-ejiems metams, išgraužų atsirado ir daugiau, kitose vietose. Nevykdant šlaitų sutvirtinimo darbų yra didelė tikimybė, kad nuošliaužų įvyks ir kitose vietose“, – šiandien pastebi VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Zenonas Baubonis.
Kiek dabar kainuos piliakalnio tvarkymo darbai, kol kas nežinia. Tačiau aišku, kad tam reikės skirti rajono biudžeto lėšų.
Šiuo metu piliakalnio prieigos aptvertos. Tėvai raginami įspėti vaikus, kad nesugalvotų nuo šlaito čiuožinėti rogutėmis. Nerekomenduojama lipti ir naujuoju taku.
