„Vis dar susiduriame su iššūkiais, ypač švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų srityse, pavyzdžiui, neužtikriname reikiamo ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, nesuvaldome eilių pas gydytojus, auga pajamų nelygybė ir pan. Šių ir kitų problemų mastas skiriasi kiekvienoje savivaldybėje, todėl tik bendras centrinės ir vietos valdžios darbas gali geriausiai atliepti konkrečios savivaldybės gyventojų poreikius. Deja, šis bendras darbas turi trūkumų“, – sako Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė.

Audito rezultatai atskleidžia, kad nėra vertinama, kuriuo valdymo lygiu (valstybės ar vietos savivaldos) ir kokios rūšies funkcijas vykdant (savarankiškąsias ar valstybės perduotas savivaldybėms) gyventojų poreikiai ir lūkesčiai bus atliepti geriausiai.

Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje trūkumų nustatoma tiek centrinei valdžiai, tiek vietos savivaldai organizuojant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Daugiau kaip pusė apklaustų gyventojų patenkinamai arba blogai vertina savivaldybių organizuojamą šeimos gydytojų paslaugų prieinamumą. Centralizuojant tretinę asmens sveikatos priežiūrą buvo siekiama efektyvesnio brangios medicinos įrangos panaudojimo, tačiau problemos nebuvo išspręstos – daugiau kaip pusė įrangos naudojama mažai, dalis iš viso nenaudojama, todėl susidaro pacientų eilės. Taigi funkcijų priskyrimas vienam iš valdymo lygių savaime neužtikrina geresnio paslaugų prieinamumo ir išteklių naudojimo. 

Audito metu nustatyta, kad nėra žinoma, kiek iš tikrųjų kainuoja valstybinių funkcijų vykdymas, nes valstybės biudžeto lėšų poreikio apskaičiavimo metodikos nepadeda objektyviai ir pagrįstai nustatyti, kokia suma reikalinga. Pavyzdžiui, jaunimo politikos įgyvendinimui visoms savivaldybėms, nepriklausomai nuo juose gyvenančių jaunuolių skaičiaus, lėšų skiriama vienai jaunimo koordinatoriaus pareigybei išlaikyti. Dėl šios priežasties skirtingose savivaldybėse vienam jaunuoliui tenkanti jaunimo politikos įgyvendinimo lėšų suma skiriasi iki 50 kartų.

Įstatymais savivaldybėms perdavus valstybines funkcijas, turi būti numatomos ir joms reikalingos lėšos, tačiau audito rezultatai rodo, kad trečdaliui valstybinių funkcijų valstybės skiriamų lėšų nepakanka, todėl savivaldybės funkcijų vykdymą finansuoja savo biudžetų lėšomis. Tokioms funkcijoms kaip civilinės būklės aktų registracija ar valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimas vykdyti per pastaruosius trejus metus savivaldybės panaudojo 1,7 mln. Eur. Kiek iš viso savivaldybių biudžetų lėšų panaudota valstybinių funkcijų finansavimui, valstybė nežino, nes funkcijas kuruojančios institucijos nekaupia tokios informacijos.

Kita vertus, savarankiškųjų funkcijų vykdymas privalo būti dengiamas savivaldybių biudžetų lėšomis, bet 162,9 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų skirta vykdyti savarankiškąsias funkcijas, neatlikus šio finansavimo naudos ir poveikio vertinimo, nenustačius tikslų, kurių savivaldybės turi pasiekti. Todėl nežinoma, ar skirtos valstybės biudžeto lėšos prisidėjo prie geresnės gyventojams teikiamų paslaugų kokybės.

Įgyvendinus audito metu pateiktas rekomendacijas, pirmiausia bus atlikta antrinės sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos organizavimo, socialinių paslaugų planavimo ir teikimo, priešgaisrinės saugos funkcijų peržiūra: bus įvertintas jų skirstymo į valstybines ir savivaldybių funkcijas tikslingumas, nustatyti šio skirstymo esminiai kriterijai, vėliau bus peržiūrimos ir kitos funkcijos. Taip pat bus nustatyta tvarka, kaip, skiriant valstybės biudžeto lėšas, nustatomi regionams ir savivaldybėms priskiriami tikslai, siektini rodikliai ir rezultatai.

UŽ. inf.