Moteris dažnai ten atneša maisto. Mato, kad yra dar keletas žmonių, besirūpinančių namų neturinčiais gyvūnais.

Tačiau pašnekovė sako, kad jei rajone nesprendžiama ši problema – katinėlių jokia prieglauda nepasiima – tai bent jau galėtų juos nors kartais pašerti.

„Perku maistą iš savo pensijos, bet dabar taip viskas pabrango – man per brangu, negaliu taip daugiau. O jei neatnešiu maisto, kas tada bus su tais gyvūnais, išdvės badu. Ar tai išeitis?“ – svarsto ukmergiškė.

Beglobiais gyvūnais besirūpinančios viešosios įstaigos „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė pasakojo, kad Maironio gatvėje kates maitinančioms moterims siūlė dalyvauti „Pagauk–sterilizuok–paleisk“ (PSP) programoje.

Jos esmė – pagautą ir sterilizuotą katę paleisti atgal į jos gyvenamąją aplinką. Tačiau dėl to nesutarė. Gyventojos esą kategoriškai pageidauja vienintelio dalyko – pagauti ir išvežti kates.

Pasak pašnekovės, PSP yra rimta ir veiksminga beglobių kačių skaičiaus mažinimo programa. Pagal ją šiemet „Klajūnas“ sterilizavo apie 200 beglobių kačių. O tai reiškia, kad į pasaulį neatėjo tūkstantis katinėlių, kurių lauktų toks pat liūdnas likimas.

„Klajūno“ vadovei pikta, kai jai sakoma: „Jūs privalote išvežti“. Tikina tikrai nieko neprivalanti, nes jų įstaiga nėra finansuojama valstybės lėšomis. Ji paremta savanoriška veikla, lėšų gyvūnų maitinimui aukoja geri žmonės.

Savivaldybės biudžeto lėšomis tik iš dalies finansuojama PSP programa ir vienkartinis gyvūno priėmimas. Už tuos pinigus gyvūnui duodami vaistai nuo blusų, kirmėlių, įstatomas „čipas“ ir suleidžiama vakcina nuo pasiutligės. Štai ir viskas. Visa kita – gyvūno gydymas, maitinimas, namų paieška – paties „Klajūno“ reikalai.

Vadovė džiaugiasi, kad atsiranda gerų žmonių, kurie aukoja prieglaudai, kad susibūrė nors ir nedidelė, bet šiam darbui atsidavusi gyvūnus mylinčių savanorių komanda.

Šiuo metu „Klajūno“ globos namuose – didžiulis kiekis šeimininkų laukiančių keturkojų  – net 180. Iš jų 80 šunų ir apie 100 katinėlių. Kai kurie iš jų kada nors iškeliaus į naujų šeimininkų namus, tačiau kiti – niekada, nes yra seni ir paliegę.

I.Germanienė pasakojo, kad šunis savanoriai prižiūri ir savo namuose. Viena ukmergiškė apsiėmė rūpintis net 10 šunų.

Tokiam milžiniškam kiekiui keturkojų kasdien sunaudojama keliasdešimt kilogramų pašarų. Vien sausų pašarų dienai reikia 15 kilogramų. „Dirbam maldavimo sąlygomis“, – liūdnai konstatuoja vadovė.

Pažymi, kad didmiesčiuose situacija gal ne tokia liūdna – žmonių požiūris į beglobius gyvūnus ten kitoks, lėšų pavyksta surinkti.

Tačiau esą ukmergiškiai dar labai sunkiai įsilieja į savanorišką veiklą. Antai neseniai ji kvietė žmones socialiniuose tinkluose į talką jų namuose. Atvažiavo žmonių iš Marijampolės, Kauno. Deja, – nė vieno iš Ukmergės.

Ar mato šviesą šio tunelio gale? I. Germanienė sako, kad jei nematytų, tikrai nebeturėtų prasmės dirbti. Tiki, kad visuomenės požiūris į beglobius gyvūnus pasikeis. Tikėtina, kad pasikeis ir Vyriausybės požiūris.

„Klajūno“ vadovei taip pat perdavėme vienos ukmergiškės pastabą, kad jų įstaigai sunku prisiskambinti. Ji sakė, kad „Klajūnas“ turi vieną telefono numerį. O prie aparato kiekvieną akimirką nėra budima. Jei ragelio nieks nekelia, prašė rašyti SMS žinutę arba dar geriau – bendrauti feisbuke.