Ukmergėje vykdant archeologinius žvalgomuosius tyrimus šiuo metu rekonstruojamame Pilies parke, jo pakraštyje, po storu, daugiau nei vieno metro gylio žemės sluoksniu, buvo rastas įdomus radinys – labai seno pastato likučiai.

„Viename pirmųjų detalesnių Ukmergės planų, kuris buvo sudarytas1811–1817 metais, buvo pažymėtas žvaigždinės formos gynybinis bokštas, esantis pietrytinėje Pilies kalno dalyje. Būtent šioje vietoje ir aptikome iš stambių lauko akmenų sumūrytą ir kalkių skiediniu surištą mūrą, kurio plotis siekia vieną metrą, o šalia jo yra išlikęs akmenų grindinys. Šalia mūro esantis kultūrinis sluoksnis leidžia jį datuoti XVII–XVIII a.

Maždaug 30 metrų į vakarus nuo šio radinio, jau kitoje tyrimų vietoje, buvo aptikta, kaip spėjama, gynybinio griovio dalis, šalia kurios taip pat yra išlikęs XVII-XVIII a. datuojamas kultūrinis sluoksnis“, – sakė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologas, Ukmergės Pilies parke atliekamų archeologinių tyrimų vadovas Justinas Račas.

Jo teigimu, šiose vietose atlikus platesnės apimties detaliuosius archeologinius tyrimus, būtų galima detaliai rekonstruoti buvusio gynybinio bokšto dydį ir jį juosusių gynybinių įrenginių bei struktūrų planą.

„Tai būtų vienas unikalesnių atvejų Lietuvoje. Visi šie radiniai po ilgų bevaisių tyrimų metų leistų patvirtinti, kad Ukmergės Pilies parko teritorijoje tikrai egzistavo gynybiniai įtvirtinimai, kurie greičiausiai buvo skirti apsaugoti ant kalno stovėjusius pastatus, kurių vietos iki šiol dar nėra lokalizuotos ir galėtų būti ateities tyrimų objektas.

Pastarąjį kartą Ukmergės Pilies parkas buvo kasinėjamas 2016 metais, bet tą kartą, deja, į nieką „nepataikėme“. O dabar pavyko. Archeologiniai kasinėjimai parke vyks tol, kol vyks parko tvarkybos darbai. O pavasarį tam tikrose vietose pratęsime ir detaliuosius archeologinius tyrimus“, – sakė J. Račas.