Apie muziejaus veiklą, darbus bei ateities perspektyvas kalbėjomės su nuo šių metų pradžios Ukmergės kraštotyros muziejui vadovaujančia Violeta Reipaite.
Ar pasiteisino muziejininkystės ir turizmo sąjunga?
Toks atvejis, kai turizmo sektorius prijungiamas prie muziejaus, Lietuvoje yra ne pirmas. Tai padarė Jonava, Radviliškis, Tauragė... Kiek-vienas turistas, pasivaikščiojęs po miestą, užsuka ir vietos į muziejų. Tad nereikia stebėtis, kad muziejus ir turizmas buvo sujungti. Džiugu, kad į muziejaus kolektyvą atėjusios turizmo informacijos vadybininkės įsitraukė į renginius, virtualią erdvę – tęsia pradėtus darbus ir imasi naujų.
Ir muziejininkai ėmė kitaip žiūrėti į turizmą – pamatė galimybę skleisti žinią apie savo veiklą per turizmo prizmę. Vieni su kitais glaudžiai bendradarbiauja siekdami atskleisti Ukmergės krašto potencialą: turizmas ėmė akcentuoti kultūrinę ir istorinę rajono vertę, o muziejus suprato savo, kaip turizmo, traukos objektų galimybes. Manau, kad šis projektas yra sveikintinas.
Ką per pastaruosius metus pavyko nuveikti Ukmergės turizmo sektoriuje?
Objektais, aprašymais ir fotografijomis buvo papildyta svetainė www.ukmergeinfo.lt, kuri dabar yra nuolat atnaujinama ir tobulinama. Siekiant didinti krašto žinomumą, parengtas intriguojantis straipsnis „Ukmergė ir jos apylinkės – netikėtų atradimų kraštas“, publikuotas turizmo naujienas pristatančioje svetainėje www.welovelithuania.com.
Parengėme pasiūlymų paketą „TOP 10 – ką nuveikti Ukmergės mieste?“ ir „TOP 10 – ką nuveikti Ukmergės krašte?“ Ateityje ši informacija virs informatyviais lankstinukais, skirtukais knygoms.
Prisidėdami prie 2020 m. Lietuvos muziejų kelio renginių ciklo „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“, turizmo informacijos vadybininkai parengė virtualią parodą „Atgyjanti praeitis“, kurioje pateikiama informacija apie 22 rajone esančius piliakalnius. Feisbuko paskyroje „Ukmergės turizmas“ karantino metu pradėtos publikuoti skaitytojų susidomėjimo sulaukusios afišos apie vertingiausius rajono gamtos objektus, į maršrutą „Dvarų žiedas“ įtrauktus dvarus, maršrutą „Ukmergė – lobių miestas“ reprezentuojančius pastatus.
Noriu pasidžiaugti turizmo specialistų parengtu ir Lietuvos kultūros tarybos 100 proc. finansuojamu projektu „Virtualus turas „Miestas delne“. Juo siekiama mažinti ekstremalios situacijos padarinius kultūros srityje.
Visuomenei bus pristatytas informacija papildytas maršrutas „Žydų bendruomenė Ukmergėje“. Bus atnaujintas ir interaktyvus maršrutas „Dainuojantys Ukmergės balandžiai“. Jį papildė keturios naujos mieste pastatytos balandžių skulptūros.
Išleistas ir šį maršrutą papildysiantis žemėlapis, kuris padės lengviau atrasti šiuos smulkiosios architektūros pavyzdžius.
Muziejaus darbuotojai vyksta į turizmo parodas ir muges, kuriose pristato Ukmergės kraštą.
Restauravus kultūros paveldo objekto statusą turintį pastatą ir įkūrus jame Tolerancijos centrą, buriama miesto bendruomenė kultūriniams, edukaciniams renginiams, pristatomas žydų ir lietuvių tautų kultūros paveldas.
Turistai laukiami „Mūsų krautuvėlėje“. Ten ras aktualią turistams informaciją, galės įsigyti krašto kūrėjų, tautodailininkų ir amatininkų rankų darbo suvenyrų, tautinio paveldo dirbinių, vietos ūkininkų produkcijos.
Kaip muziejus išgyveno užgriuvusią COVID-19 pandemiją?
Buvome susiplanavę gražų visų metų veiklos planą. Deja, visi darbai sustojo. Nelemto karantino metu muziejus nebuvo uždarytas – veiklos persikėlė į virtualią erdvę. Net parodos. Tai buvo nauja patirtis, didelis iššūkis. Teko daryti tai, ko iki tol neišdrįsome – parašyti, parodyti. Manau, kad darbuotojams tai patiko. Pasirodo, jie sugeba ir rašyti, ir fotografuoti bei surasti įdomių objektų. Tai savotiškai praturtino mus kitaip susiorganizuoti darbą ir praplėsti veiklos ribas. Jeigu vėl uždarytų – turime pakankamai ir nuotraukų, ir aprašytų eksponatų.
Atšaukus karantiną, šalies gyventojai raginti keliauti po Lietuvą. Ar daug turistų aplankė Ukmergės kraštą?
Skaičiuojame kiekvieną mėnesį mūsų muziejuje ir jo skyriuose Vepriuose, Užugirio dvare ir Siesikų pilyje apsilankančius turistus. Nuo šių metų sausio iki birželio 30 dienos sulaukėme 4 326 lankytojų. Per minėtą laikotarpį muziejus buvo atidarytas vos pustrečio mėnesio. Paskelbus karantiną, buvo uždarytas kovo 16-ą, o atidarytas – birželio 16-ą dieną. Vien per liepos mėnesį turėjome 3 741 turistą.
Kokios populiariausios turistų lankomos vietos Ukmergės krašte?
Populiariausios ekskursijos – po Ukmergės miestą, domimasi balandžių skulptūromis, labai mėgsta žmonės pakilti į buvusį gaisrinės bokštą. Vien per liepą 56 žmonės buvo į jį užkopę ir žvalgėsi po Ukmergę. Rajone, aišku, keliaujama po dvarus.
Muziejuje pradėjo dirbti kelias užsienio kalbas mokanti ekskursijų vadovė – profesionali gidė, kuri turistus lydės ne tik po miestą, bet ir po dvarus. Gidu gali būti ne bet kas. Reikia sugebėjimų, išsilavinimo, atestatų. Tai – pirmasis profesionalus gidas Ukmergės kraštotyros muziejuje.
Iš dvarų žiedą sudarančių šešių dvarų tik du yra valstybiniai. Tad reikia su privačių dvarų šeimininkais suderinti laikus ir atvykstančių žmonių skaičius.
O jūs pati ar jau pabuvojote visuose turistų lankomuose objektuose Ukmergės rajone?
Per darbus dar nespėjau visų aplankyti. Be Ukmergės dvarų žiedo norėtųsi labiau išpopuliarinti žydų bendruomenės veiklą. Mano žvilgsnis dar krypsta į Veprius.
Ten galima padaryti vienintelį Lietuvoje atvirų fondų muziejų. Ten tokių eksponatų – „perlų“ – yra, tik nelabai jie išviešinti. Plėsti šio muziejaus neįmanoma, kadangi žemės aplinkui nėra. Reikėtų jį tik tinkamai sutvarkyti ir apšiltinti. Manau, jog ateityje daugelis dalykų bus pajudinti iš mirties taško. Turime daug medžiagos apie partizaninį judėjimą.
Viliuosi, kad lauke, prie Ukmergės kraštotyros muziejaus, atsiras ištisus metus veikiantis lauko terminalas, kurio ekrane turistai galės rasti visą informaciją apie lankytinus objektus rajone ir mieste. Norėjome terminalą įsigyti šiemet, bet tam pritrūko pinigų. Dėl šiam projektui apriboto finansavimo muziejui būtų tekę prisidėti 17 tūkst. eurų. Mes tokios sumos niekaip nebūtume sugraibę, o ir savivaldybė tokios sumos nebuvo įtraukusi į šių metų biudžetą. Manau, kad tai pavyks įgyvendinti ateityje, tik turime surasti finansavimo šaltinius.
Neabejoju, jog pradėjusi vadovauti muziejui, atlikote gilią ir išsamią jo veiklos, finansavimo ir kt. analizę. Ko, jūsų manymu, trūksta, kad klestėtų muziejininkystė ir turizmas Ukmergės krašte?
Trūksta žmonių ir pinigų. Muziejuje dirba žmonės ne tik su bakalauro, bet ir su magistro išsilavinimu. Ir už savo darbą gauna tik po 500–600 eurų į rankas. Paprastiems ir nekvalifikuotiems darbams skyriuose labai reikia ir daugiau darbininkų. Iš viso muziejuje ir jo skyriuose šiuo metu dirba 30 žmonių. Apskritai, Ukmergėje skiriamas pakankamas dėmesys kultūrai ir muziejininkystei. Apie tai byloja geros buvusio archyvo patalpos Gedimino gatvėje, dabar skirtos muziejaus fondams saugoti. Tai rodo rajono valdžios supratimą.
Kokie artimiausi jūsų planai?
Labai norėčiau, kad tiek Siesikų pilyje, tiek Užugirio dvare kas mėnesį būtų organizuojamas koks nors renginys. Kad judesio ten būtų daugiau. Pradėti reikėtų nuo nedidelių kamerinių renginių. Užugiryje ilgą laiką visi buvo prisirišę tik prie vieno metų renginio – Smetoninių. O dabar jau ir Antanines planuojame. Aišku, jos turės būti visai kitokio formato nei Smetoninės. Manome, kad regata ten turėtų vykti kaip atskiras renginys. Pavyzdžiui, liepą. Čia jau mūsų turizmo informacijos vadybininkams reikės labai pasistengti ir šias veiklas išvystyti.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Daiva Zimblienė, Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė
