Jame publikai teko pabūti ne tik žiūrovais, bet ir dalyviais.

2022-ieji yra paskelbti Jono Meko metais. Performanso idėja gimė teatro nariams besidomint šia asmenybe. Poetas, avangardinio kino kūrėjas, gyvendamas Niujorke, rėmė jaunus menininkus iš Lietuvos, tarp jų – ir fluxus pradininką Jurgį Mačiūną, kurio meno esmė – kintamumas, praeinamumas, laikinumas.

Skaitydami J. Meko kūrybą, teatro nariai atrado, kad daug jo išsakytų minčių artimos jiems patiems bei aktualios (tik daug platesniu mastu) ir šiandien.

Teatro dienos proga J. Meko laiškai, rašyti iš Niujorko lietuviams 1994–1995 metais, buvo skaitomi šiukšlių fone, intarpuose aktoriams kartu su žiūrovais ritmuojant ir grojant atliekomis – daugiausia plastiko. Buvo grojama maišeliais, indeliais, buteliais, kamšteliais, konservų dėžutėmis, tualetinio bei dovanų popieriaus tūtomis, putplasčiu bei kitomis atliekomis ar iš jų pagamintais savadarbiais instrumentais.

Kiekvienam žiūrovui iš anksto buvo paruoštas plastikinis maišelis su pakuočių ir kitų atliekų rinkiniu, kad galėtų įsitraukti į bendrą muzikavimą. Pagrojus visos atliekos buvo metamos ant žemės, tiesiog po kojomis. Tad iki pasirodymo pabaigos studija virto šiukšlėse skęstančia erdve.

Teatro nariai specialiai šiam renginiui iš įvairių prekybos centrų maišelių, statybinių medžiagų plastikinių pakuočių, celofano, kvitų ir kitų atliekų ne tik scenoje, bet ir ant sienų paruošė ekranus, kuriuose, klausantis J. Meko tekstų, buvo rodomi įfilmuoti gamtos vaizdai bei žmonių veikla. Gėrėtis vaizdais trukdė persišviečiančios perkybos centrų reklamos bei logotipai. „Šiuolaikinėje visuomenėje mes taip ir gyvename – gamtą mums užstoja prekybos centrai ir įvairios prekės, kurias beatodairiškai vartojame – sakė performanso rengėja Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė. – Jei kai kurie žiūrovai mūsų renginyje jautė frustraciją, vadinasi mums pavyko. Mes ir norėjome sukelti nepatogumą ir priversi pamąstyti apie tai – apie savo kasdienius įpročius“.

Užbaigdami performansą aktoriai pranešė apie dėl vartotojiškos gyvensenos iššaukto pasaulinio atšilimo kylantį vandens lygį ir pakvietė žiūrovus prisiminti, „kas iš tiesų yra svarbu šiandieną“.

Pasak rengėjų, tai buvo vienkartinis pasirodymas, paruoštas specialiai Teatro dienos svečiams.

Minėdamas Tarptautinę teatro dieną Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatras ne tik surengė performansą, bet ir išvyką – kolektyvas dalyvavo teatrų šventėje „Žaidžiantis teatras“ Kaišiadoryse.

UŽ inf.