„Žana“ – monospektaklis, nagrinėjantis būseną žmogaus, įstrigusio tarp dviejų galimybių: prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsitikinimus arba jos atsisakyti. Šis spektaklis yra sintezė tarp klasikinio teksto bei fizinio teatro žanrų. Psichologinis jaunos merginos portretas, prisiminimai bei vidinis konfliktas perteikiami pasitelkus fizinio teatro žanrą, kur tekstas yra naudojamas kaip fragmentas, o pats pasirodymas primena performansą, kuriame žiūrovai tampa ne stebėtojais, o liudininkais.

Spektaklis sukurtas remiantis fragmentais iš Žano Anujo pjesės „Vyturys“, kurioje vyksta Žanos D'Ark teismas, nukeliantis skaitytoją į Žanos vaikystę, pirmųjų vizijų matymą, vėliau pasakojantis jos virsmą iš paauglės į karo lyderę.

Spektaklio kūrybinė komanda analizavo, kaip mus formuoja kiti žmonės ir jų nuomonės apie mus, kiek prisiminimai išlieka mumyse ir verčia kvestionuoti savo poelgius. Spektaklyje atsiskleidžia Ž. Anujo pjesėje išrašytų penkių veikėjų žodžiai, įstrigę Žanos galvoje, kaip jos nueito kelio liudijimai.

Analizuojant Žanos  pasirinkimus, kyla klausimai – jei kiekviena karo dalyvių pusė aukoja gyvybes, tai ėjimas į karo lauką padaro tave didvyriu ar žmogžudžiu? Kada tikėjimas sava tiesa ir savo idėjų skleidimas skatina teigiamus visuomeninius virsmus, o kada peržengia ribą ir tampa amoraliu?

UŽ inf.