Mieste padaugės automobilių eismą bei jų stovėjimą aikštelėse reguliuojančių ženklų. Atsiras nauja pėsčiųjų perėja, greitį stabdantis kalnelis, o kai kuriose automobilių aikštelėse nebus galima stovėti ištisą parą.

Prieš Kalėdas Valstybinės ligonių kasos (VLK) paskelbti gydymo įstaigų reitingai ukmergiškiams trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jų gydymo įstaiga – Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC),  atsidūręs vos ne paskutinėje vietoje – reitinguojama tik 4 balais.

Kur pakeitus stogo dangą dėti seną asbestinį šiferį? Kur išvežti kitas statybines atliekas? O išgenėtų medžių šakas? Tokie klausimai kyla ne vienam ukmergiškiui, o neradę atsakymo kai kas pasuka ir į mišką. Šiais metais to neturėtų nutikti – rajono seniūnams savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus aiškiai išdėstė, kur dėti kiekvienos rūšies atliekas.

A.Dutkus šiukšles ragina rūšiuoti. Plastiką, popierių mesti į mėlynos spalvos konteinerius, stiklą, metalinius dangtelius – į žalios ar geltonos spalvos konteinerius, o tai, kas yra nerūšiuojama, – į bendrus atliekų konteinerius.

Konteineriais, sakė A. Dutkus, šiais metais bus aprūpinti visi – net atokiausių kaimų – gyventojai. Rūšiuoti reikia ne tik todėl, kad rūšiuotos atliekos yra perdirbamos, bet ir todėl, kad už rūšiuotas šiukšles niekam – nei gyventojams, nei savivaldybei – atliekų vežėjams mokėti nereikia. Tokiu būdu visiems pinga atliekų tvarkymas. „Visi aplinkiniai rajonai didina vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, mes šiais metais jos nedidinsime“, – pranešė savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas.

Pernai Ukmergės gyventojai ir įmonės už komunalinių atliekų išvežimą per metus sumoka apie 530 000 Eur.

Dar viena aikštelė

Iki šiol žaliąsias atliekas gyventojai galėjo išvežti į Pabaisko seniūnijoje esančią aikštelę. Gyvenantiems šiapus upės ji nebuvo patogi – reikėdavo važiuoti per visą miestą, už Pašilės.

Dabar, kaip sakė A. Dutkus, žaliosioms atliekoms įrengta dar viena aikštelė UAB „Ukmergės vandenys“ nuotėkų valymo teritorijoje.

„Be to, pavasarį ir rudenį, kai būna pats sodų genėjimas, daržų ravėjimas, žaliąsias atliekas du kartus per mėnesį surenkame tiesiog iš gyventojų“, – sakė A. Dutkus. Gyventojams reikia jas tvarkingai sukrauti į maišus.

Žaliųjų atliekų surinkimo grafikai skelbiami vietinėje spaudoje ir savivaldybės tinklalapyje.

Į specialius konteinerius

Prieš ir po Kalėdų mieste labai padaugėja išmetamų buitinių prietaisų. „Pasakykite gyventojams, kad nemestų jų nei į bendrus konteinerius, nei prie jų – tai labai teršia mūsų miestą“, – prašė skyriaus vedėjas.

Nebenaudojamus buities prietaisus – virdulius, skalbykles, kaip ir kitus elektroninius įrenginius – televizorius, mikrobangų krosneles, prožektorius, galima palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje Gerseniškių g. 5, Ukmergėje, arba naujoje atliekų priėmimo vietoje Deltuvos g. 39H.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje Gerseniškių gatvėje gyventojai gali palikti ir nenaudojamas padangas. Tačiau, jei perka naujas, nebenaudojamas padangas turi atiduoti tiems, iš kurių perka. Mat pirkėjas už jų perdirbimą sumoka – kaina už tai yra įskaičiuota į naujų padangų kainą.

Į „DĖK’UI“ stotelę

Baldus bei kitus didesnius daiktus žmonės palikdavo mieste prie atliekų surinkimo konteinerių, tačiau dėl to nuolat kildavo problemų. Mat gyventojai nesilaikydavo tam nustatytų dienų, palikdavo juos kada panorėję, ir apkrauti konteineriai gadindavo miesto vaizdą. „Pavyzdžiui, baldai būdavo surenkami pirmadieniais. Būtinai atsirasdavo jų jau antradieniais, ir jie gulėdavo prie konteinerių visą savaitę“, – pastebėjo A. Dutkus. Todėl nuo šiol visi dar naudoti tinkami daiktai be užmokesčio bus surenkami Gerseniškių gatvėje atidarytoje stotelėje „DĖK’UI“.

Į šią stotelę bus galima vežti visus dar veikiančius daiktus, išskyrus senus drabužius.

Kaip ir anksčiau, į didelių gabaritų aikštelę bus galima atvežti ir nebetinkamas naudoti stambiagabaritines atliekas, tačiau jų kiekis, kaip ir anksčiau, bus ribojamas. Nuo šiol aikštelėje bus priimamos ir asbesto atliekos. Šių atliekų priėmimo kaina – 14 centų už kilogramą. Vienu vežimu iš gyventojo priimama 200 kg asbesto atliekų.

Gyventojams, kurie daro remontus ir turi daugiau statybinių atliekų, patogiau jas išvežti į UAB „Vitnata“, Deltuvos g. 37, Ukmergė, tel. 8 627 21616.

Tiesa, ten priėmimas mokamas, tačiau labai nebrangus: už tonos statybinio laužo pridavimą tereikės sumokėti 6 eurus.

Šiferį paims iš namų

Nuo šių metų gyventojams nebereikės sukti galvos, kur pakeitus stogo dangą dėti seną šiferį. Jį paims iš namų. Tereikės įsigyti jam skirtus specialius maišus. Juos pardavinės Gerseniškių gatvėje esanti aikštelė. Maišo kaina – maždaug 9 eurai. Į vieną jų telpa 1 tona šiferio. Taigi vieno namo senai stogo dangai sudėti pakaks dviejų maišų.

Jų gyventojui nereikės pačiam niekur vežti. Apie tai, kad turi maišuose sudėtą šiferį, tereikės pranešti Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriui arba savo seniūnijos darbuotojams. Šiferį vežėjai paims tiesiai iš namų. Tiesa, šiferis bus išvežamas ne periodiškai, o tada, kai toje teritorijoje susidarys jo ne mažiau nei 10 tonų.

Nerūšiuotoms atliekoms

Jei ir po šio rūšiavimo pas gyventojus susikaups atliekų, apsišvarinti jie galės du kartus per metus. Tada į sutartą vietą jų seniūnijoje bus atvežti konteineriai, į kuriuos jie galės sumesti viską, ko jiems nereikia.

„Jei ir po to dar kas nors šiukšlins miestą ar šiukšles veš į mišką, bus baudos“, – pagrasino rajono meras Rolandas Janickas.

Sako, jog Kūčių naktį kalba gyvuliai ir žvėrys. Ar tikrai taip būna, niekas negali patvirtinti. O štai, kad per Kalėdas čiulba paukščiai – tikra tiesa. Šalyje yra nemažai žmonių, kurie kalėdinį laiką skiria paukščiams klausyti ir juos stebėti. Tarp tokių – ir mūsų rajone, Laumėnų kaime (Želvos sen.), gyvenantys Asta ir Kęstutis Jarmalavičiai.

Parvažiavęs į savo sodybą prie Ratkalnio miško (Deltuvos girininkija) Dainius Trinkūnas rado netikėtą svečią – naminę pelėdą.

„Kluone buvau sudėjęs vamzdžius. Gerai, kad jų man prireikė, – pasakoja Dainius. – Viename jų išgirdau krebždesį. Pamaniau, kad kokia žiurkė. Atsinešiau prožektorių, pašviečiau, o vamzdyje – didelės akys.“

Vamzdyje įsispraudusi lindėjo pelėda. Dainius atsargiai ją ištraukė, apžiūrėjo, paukštis, atrodo, nebuvo susižeidęs. Nunešęs į pirtį vyras leido jam paskraidyti. Pelėda lengvai sklandė nuo sijos ant sijos, tad tapo aišku, jog ji – sveika. Dainius išleido ją į laisvę.

Šešuolių girininkas, žinomas ornitologas Kęstutis Jarmalavičius sako, jog Dainiaus rankose laikomas sparnuotis – naminė pelėda – dažniausiai sutinkama pelėdų rūšis.

Nenustebo, kad ji apsilankė sodyboje, ypač jei sodyba yra prie miško ir joje yra senų medžių. Naminės pelėdos, pasak jo, noriai renkasi senus drevėtus medžius dienojimui, o jei aplinka tinkama – nėra trikdymo, pakanka maisto – ir perėjimui.

Šiuo metu, pasak ornitologo, jauni paukščiai ieško neužimtų teritorijų, nes tėvai ruošiasi tuoktuvėms. Jaunikliai turi apleisti tėvų namus ir kurti savus. „Tad gali būti, kad šis atklydėlis ieško sau naujų namų“, – spėja girininkas.

Pasak Kęstučio, pasitaiko, kad pelėdos įlenda į kaminus ir joms ne visada pavyksta pro ten pat išlįsti, tad žmonės pelėdas aptinka duonkepėse, židiniuose.

„Reikia nepamiršti, kad pelėda yra naudingas paukštis, kadangi reguliuoja pelinių graužikų gausą“, – dar priduria Kęstutis.

Lietuvoje gyvena 12 pelėdų rūšių. Be dažniausiai sutinkamos naminės, dar yra baltoji, laplandinė, uralinė, raiboji, balinė, žvirblinė pelėdos, lututė, pelėdikė bei apuokai – didysis ir mažasis.

Penkios šių pelėdų rūšys yra nykstančios, todėl yra saugomos – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – didysis apuokas, balinė, žvirblinė pelėdos, pelėdikė ir lututė.

K.Jarmalavičius sako, jog Ukmergės regiono miškuose jis yra pastebėjęs trijų rūšių pelėdas – naminę, žvirblinę pelėdas ir mažąjį apuoką.

Ukmergėje, Krekšlių rajone, kuriami grupinio gyvenimo namai sutrikusio intelekto žmonėms. Apie tai vietiniai gyventojai sužinojo tik iš plakato būsimų statybų sklype. Tik tada, kai žmonės sukilo ir sugužėjo į savivaldybę, raminti jų atvažiavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delegacija.

Miškotvarkininkai parengė Ukmergės valstybinių miškų tvarkymo projektą. Jame numatyti visi miškų tvarkymo bei jų priežiūros darbai dešimčiai metų į priekį.

Prasidėjus vilkų medžioklės sezonui Ukmergės rajone jau sumedžioti trys vilkai. Vienas – prie Medinų kaimo, Vozgėliškių miško (Želvos girininkija), du – prie Mikėnų kaimo, Varžų miško (Deltuvos girininkija).

Praeitą trečiadienį rajono savivaldybės taryba pritarė Petronių (Siesikų sen.), Lėno (Taujėnų sen.) ir Krikštėnų (Pivonijos sen.) sveikatos punktų uždarymui. Neneigiama, jog ateityje bus naikinami ir likusieji kaimo bendruomenių sveikatos punktai.

Netikėtas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebono ir Ukmergės dekano pabėgimas iš kunigystės sukėlė skandalą ne tik dvasininkų luome, bet prabudino ir savivaldybės vadovus. Tik dabar jie apsižiūrėjo, jog bažnyčia vaikų lopšelio-darželio patalpomis dešimt metų naudojosi be nuomos sutarties, o pastaruoju metu net nemokėjo komunalinių mokesčių.