Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino minimalius rodiklius stojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas. Juose numatyta, kad 2016 ir 2017 metais abiturientai, norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, turės išlaikyti patenkinamu lygiu (surinkti 16 balų) jau tris brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos. Lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – į universitetus, mokyklinį – į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminus stojantiesiems būtina išlaikyti jau nuo 2015 metų.

„Darbo grupė Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2017 m. tvarkos aprašui parengti išanalizavo šių metų bendrojo ugdymo mokyklose matematikos brandos egzaminą laikiusiųjų rezultatus, taip pat stojančiųjų bendrojo priėmimo rezultatus. Vyko diskusijos su mokinių,  aukštųjų mokyklų (kolegijų ir universitetų), Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), studentų, Nacionalinio egzaminų centro atstovais. Visi pritarė, jog matematikos egzamino klausimas nebuvo pakankamai išdiskutuotas, taip pat neatsižvelgta į pereinamojo laikotarpio svarbą. Todėl visi darbo grupės nariai sutiko, kad mokykloms reikia duoti daugiau laiko pasirengti ir atitinkamai paruošti mokinius“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Nuo 2018 m. abiturientai, norintys studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, jau turės būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t. y. surinkti ne mažiau kaip 36 balus. Pretenduojantiems į humanitarinių mokslų srities studijas, meno pedagogikos ir humanitarinių dalykų pedagogikos studijas išliks ta pati kartelė – jie turės būti gavę bent 16 balų matematikos egzamino įvertinimą. Absoliuti išimtis dėl matematikos egzamino ir toliau bus taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems laikyti matematikos brandos egzaminą nėra privaloma, tačiau būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminus.

Minimalūs rodikliai netaikomi stojantiesiems, kurie anksčiau baigė mokyklą, taip pat asmenims, dėl sveikatos atleistiems nuo brandos egzaminų bei įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje. O dėl to, ar taikyti minimalius rodiklius valstybės nefinansuojamoms vietoms, sprendžia pačios aukštosios mokyklos ir nurodo tai savo priėmimo taisyklėse.