Viena vertus, akivaizdu, jog seksas, kuomet iš privačios dviasmenių santykių srities perteklingai ir nevaržomai perkeliamas į viešumą, yra devalvuojamas, žmogaus kūnas imamas traktuoti kaip eilinis panaudos objektas, nevertas (iš)saugojimo, taigi ir lytiniai santykiai visuomenėje neatsakingai stumiami prie veiksmo, artimo dviejų žmonių susitikimui arbatos ar pasivažinėjimui dviračiu.
Kita vertus, jeigu kalbame apie atsakingus santykius ir jų prasmę, neturime pamiršti, jog žmogaus atsakomybė negali būti ugdoma ribojant jo pasirinkimo laisvę, jeigu jį patį laikome ne apsprendžiamu daiktu, bet laisvai apsisprendžiančia (ir teisingai nuspręsti gebančia) būtybe. Ignoruojant kokybiško ir savalaikio lytinio švietimo svarbą, o ir tokios informacijos laisvą prieinamumą, sekso tema vis tiek pasieks reikiamas ausis ir akis, tik kitokiais pavidalais, galimai padarysiančiais ne naudos, bet žalos.
Žinios savaime negali tapti blogio šaltiniu, tai padaro netinkamas naudojimasis jomis. Tad supratimas, koks yra kontraceptinių priemonių pasirinkimas, jų naudojimas ir poveikis, kur parduodami saugiausi prezervatyvai, o kur abejotino gamintojo produkcija, savaime nenuveda klystkeliais.
Gera pradžia yra žinoti, jog saugaus lytinio akto neužtikrins šalmas ir sandalai, tačiau nepaslaptis, jog dažnam paaugliui, kurio širdyje (ir ne tik) ankstyvas pavasaris, nedrąsu įsigyti kontracepcijos tradicinėse prekybos vietose, tad pravartu žinoti dar ir tai, jog egzistuoja toks pasirinkimas kaip prezervatyvai internetu. Galima baisėtis žodžių deriniu paaugliai + seksas (turbūt jie dar ir keikiasi!), tačiau baisėjimosi reakcija iš šalies ne itin tegali ką nors pakeisti ir paveikti, tad geresnė alternatyva yra jaunimo informuotumas ir saugumas, nei neatsakingo sekso rizika.
Edukatoriumi neturėtų būti internetas ar bendraamžių pavyzdys, nes pirmiausia tai yra šeimos bei mokyklos institucijos rūpestis. Pati pradžia turėtų būti kalbėjimas ne apie seksą, bet apie dviejų žmonių santykių orumą ir prasmę, sukuriant jaunosios kartos „imunitetą“ atremti aplinkinio pasaulio pagundas. Praleidus šią dalį – beliks mosuoti atšipusiais kalavijais prieš amoraliuosius interneto portalus, televiziją ar žurnalus. Kurie, beje, taip pat siūlo galimybę rinktis ir viena iš jų yra saugus seksas.
Dažnai manoma, kad prabilus apie seksą savaime ir vienareikšmiškai yra atveriama gašlybių ir ištvirkavimo skrynia, tačiau sunkiai pratinamasi prie minties, jog kita medalio pusė yra lytinis švietimas ir visuomenės sveikata.
Subyrėjus Geležinei uždangai, subyrėjo ir iliuzija, jog įmanomas centralizuotas normų visuomenei diegimas, izoliuojant ją nuo aplinkinio pasaulio ir nuo savarankiško mąstymo. Po nuvalkiotu žodžiu „globalizacija“ visgi slypi daug permainų, paskui kurias sunku suspėti. Nenuostabu, jog sunkiausiai tai sekasi vyresniajai kartai ir kai kurioms institucijoms, o lengviausiai – jaunimui. Šis prisijaukino sekso temą, ji tapo kasdieniška ir nebekeliančia diskomforto. Kalbėti apie tai galima ne vien primityviai, o kalbėti neišvengiamai teks, nes nuo to, koks diskursas šiuo klausimu bus formuojamas, priklausys tai, kokia ateities karta subręs ir ko ji išmokys savąsias atžalas.
Kontraceptinių priemonių prieinamumas yra viena sąlygų, jog kalbos apie lytinį švietimą nebūtų tuščios. Jų pasiūla nėra atsitiktinių lytinių santykių skatinimas, kaip kartais pamąstoma. Tai, kokius santykius ir vardan ko juos užmezga individai, priklauso nuo jų pačių ir socialinio-kultūrinio konteksto visuomenėje, tačiau tuomet, kai nesusimąstoma apie neigiamus padarinius, kontracepcijai, vienintelei išsigelbėjimo priemonei, dažnai jau būna per vėlu.
