Remiantis kelerių pastarųjų metų statistika, pirmą kartą gausiai iškritęs sniegas avarijų skaičių gali išauginti iki pusantro karto.

„Vidutinė vienos avarijos žala nuo įprastų 700 eurų sumažėjo iki 500 eurų. Tai reiškia, kad dominuoja smulkaus pobūdžio avarijos, kai automobiliai susiduria manevruodami nedideliu greičiu aikštelėse, kiemuose, išvažiavimuose, taip pat transporto spūstyje nesilaikant saugaus atstumo“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Pagrindinė autoįvykių priežastis tapo permainingų orų nulemtos sąlygos keliuose ir gatvėse. Tačiau riziką padidino ir papildomas prielaidas avarijoms kilti sudarė ir pačių eismo dalyvių neatsargus vairavimas, netinkamai pasirinktas greitis, automobilio būklė, įvairūs kelių ženklinimo pažeidimai.

 „Orų ir eismo sąlygos žiemos sezonu gali pasikeisti per labai trumpą laiką. Pavyzdžiui, eilinį rytą išvažiuodami į darbą galite atsidurti visai kitokiose eismo sąlygose palyginti su tomis, kurios vyravo grįžtant iš darbo vakar dieną. Tokiu atveju laiko mokytis ir adaptuotis prie naujų sąlygų nėra, iš karto reikia vairuoti pasitelkus maksimalų dėmesį ir atsargumą“, – teigia A. Juodeikis.

Vairuotojai turėtų atminti, kad važiuojant sniegu padengta kelio danga stabdymo atstumas gali išaugti iki 2 kartų ir daugiau, palyginti su šlapia kelio danga. Reikia įvertinti ir tai, kad tam tikri manevrai automobiliu tampa sudėtingesni ir jiems prireikia daugiau laiko. Pavyzdžiui, pajudėti iš vietos dėl ant sniego prasisukančių ratų dažniausia trunka ilgiau, todėl vairuotojai turėtų atidžiai apskaičiuoti tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių greitį ir nesudaryti netikėtos kliūties.

Tokiomis dienomis kelių eismo dalyviams taip pat patariama atidžiau įvertinti ir kasdienes keliones bei joms skiriamą laiką, kurio dėl nenumatytų kliūčių gali prireikti gerokai daugiau. „Žiemiškomis dienomis ne kartą tenka išgirsti vėluojančius kolegas ar pažįstamus teisinantis, kad laiku atvykti jiems sutrukdė transporto spūstys ar slidi kelio danga. Todėl visiems yra pravartu kasdienes keliones planuoti su tam tikra laiko atsarga ir joms numatyti 2 kartus daugiau laiko negu įprastai“, – pataria A. Juodeikis.