2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų, tai 230 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 54 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų.
ES valstybėse gyveno 260,2 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys.
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai. 2014 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,9, vyrų – 69,1 metų.
ES vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra gerokai mažesnis ir sudaro 5,5 metų (moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 83,3, vyrų – 77,8 metų).
**
2015 m. vidutinį ir aukštesnį nei vidutinis išsilavinimą turėjo 94,9 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų (Estijoje – 93,2 proc., Latvijoje – 92,7 proc.). 2014 m. aukštosiose mokyklose didžiausia dalis moterų studijavo socialinį darbą (89 proc.), psichologiją (83 proc.), dizainą (82 proc.), sveikatos priežiūros mokslus (79 proc.), žurnalistiką (79 proc.), veterinariją (75 proc.), pedagogiką (75 proc.), humanitarinius (74 proc.) mokslus.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla užsiėmė 12,3 tūkst. moterų, iš jų 4 tūkst. turėjo mokslo laipsnį. Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose moterų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį daugiausia buvo socialinio, humanitarinio ir biomedicinos mokslo srityse.
**
2015 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 695,4 EUR, vyrų – 820,6 EUR.
2014 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, buvo 14,8 proc..
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinėje ir draudimo veikloje – 39,9 proc., informacijoje ir ryšiuose – 28,8 proc., apdirbamojoje gamyboje – 25,2 proc. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas, vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje ir kitos priežastys.
ES didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis
buvo Estijoje (28,3 proc.), Austrijoje (22,9 proc.) ir Čekijoje (22,1 proc.), o mažiausias – Slovėnijoje (2,9 proc.), Maltoje (4,5 proc.) bei Italijoje (6,5 proc.).
**
2015 m. 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis sudarė 66,5 proc., vyrų – 68 proc. ir per metus padidėjo atitinkamai 1,6 ir 1,5 procentinio punkto. 2015 m. bedarbių moterų buvo 60,5 tūkst., vyrų – 73,5 tūkst. Per metus moterų nedarbo lygis sumažėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė 8,2 proc., vyrų – 2,1 procentinio punkto ir sudarė 10,1 proc.
Moterys sudarė 39,6 proc. visų vadovų (teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų). Valstybės sektoriuje moterų vadovių buvo 56,2 proc., privačiame – 34,9 proc.
Moterys kiek rečiau nei vyrai kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. 2015 m. savarankiškai dirbo 58,6 tūkst. moterų, arba 8,6 proc. visų dirbančių moterų, vyrų – 89,9 tūkst., arba 13,7 proc.
