Spausdinti šį puslapį

Gandrai išskrido, nelaukę šv. Baltramiejaus

Gandrai. Gedimino Nemunaičio nuotr. Gandrai. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – artėjančio rudens pranašai. Nuo seno sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Ruoštis kelionei gandrai pradeda nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad šie sukauptų pakankamai jėgų.

Prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda ir jauni, ir suaugę paukščiai ir ištikimai lydi kombainus ar ražienas suariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją“. Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyviai, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų. Pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl geresnės gandrų mitybos sąlygos.

Šiemet dauguma baltųjų gandrų, kaip ir pernai, mūsų kraštą paliko gerokai anksčiau. Šv. Baltramiejaus jie nelaukė ir tolimam skrydžiui pakilo anksčiau maždaug savaite.

Per 2–3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8–10 tūkstančių kilometrų, kai kurie pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pasiekia ne visi – net jei pasiseka įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire, kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui.

Pagal Ornitologų draugijos inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Susiję įrašai (pagal žymę)