Operacijos sparta, populiarumas ir universalumas daugeliui kelia abejonių, todėl pasistengsime trumpai ir glaustai į jas atsakyti.

Trys dešimtmečiai patirties

Aplinkinių paklausus apie regos korekcijos operacijas dažniausiai nuskamba abejonė – procedūra labai nauja, tad kas žino, kas nutiks praėjus 10, 20, 30 metų? Iš tiesų – naujove operaciją sunkiai bepavadinsi, nes pasaulyje ji atliekama jau daugiau nei 3 dešimtmečius (Lietuvoje – nuo 2001 m.), o mokslininkai intensyviai tiria atokius rezultatus ir tai, kaip senėjimo procesai veikia patobulintą regą, o kol kas jokių patologijų rasta nebuvo. Gydytojų nuomone, procedūra daugeliui vis dar atrodo itin nauja, nes anksčiau nebuvo tokių pažangių reklamos priemonių, laimingi klientai rezultatais dalindavosi iš lūpų į lūpas.

Kalbos apie komplikacijas – nepagrįstos

Kita daugelį pacientų neraminanti mintis – galimi sveikatos sutrikimai po procedūros. Nors akys – itin jautrus ir svarbus organas, regos korekcija lazeriu laikoma viena saugiausių ir dažniausiai atliekamų operacijų. Dažniausiai bijoma apakimo, tačiau per visą procedūros istoriją toks atvejis nepasitaikė nei karto, o kiti nemalonūs pojūčiai po procedūros išlieka vos 3 proc. pacientų. Didžioji dauguma šių komplikacijų – pavyzdžiui, sausų akių sindromas, infekcijos – greitai ir efektyviai išgydomos medikamentų pagalba.

Puiki rega – ir senatvėje?

Vienas iš didžiausių lazerinės regos korekcijos privalumų – ilgalaikiai rezultatai. Sėkmingai atliktos operacijos kartoti nereikia, todėl pacientas visą likusį gyvenimą gali mėgautis nepriekaištinga rega. Vis dėlto operacija savaime nesustabdo senėjimo veiksnių ir natūralių fiziologinių procesų. Tinklainės, lęšiuko pakitimai ar įgimtos akies ydos laikui bėgant gali paveikti akį, operacija taip pat neapsaugo nuo presbiopijos – senatvinės toliaregystės požymių.