Spausdinti šį puslapį

Tyrimas atskleidė – dauguma norėtų modernių laidotuvių

Laidojimo tradicijos kinta pamažu. Laidojimo tradicijos kinta pamažu.

Lietuviai, nuo seno pasižymėję giliomis atsisveikinimo su mirusiuoju ir laidojimo tradicijomis, į šiuos procesus ima žiūrėti liberaliau – tai atskleidė praėjusių metų pabaigoje tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Anot jo, 63 proc. gyventojų linkę į modernesnį artimojo išlydėjimą ir tik 7 proc. nesutinka atsisakyti tradicijų.

Tačiau kaip priimtiniausiu atsisveikinimo būdu su mirusiuoju lietuviai vis dar nurodo atsisveikinimą šarvojimo salėje, ritualinių paslaugų teikėjų specialiai įrengtose patalpose ar maldos namuose.

Viena pagrindinių laidotuvių tradicijų – velionio šarvojimas. Anapilin iškeliavusio artimojo išlydėjimas vis dar priimtiniausias šarvojimo salėje (taip teigia 80 proc. apklaustųjų), tačiau neatmetamos ir kitos galimos vietos: ritualinių paslaugų teikėjų specialiai įrengtos patalpos (74 proc.), maldos namai (66 proc.), atsisveikinimas su palaikais (šarvojimas) tik prieš pat laidojant į žemę (68 proc.) ar kremuojant (61 proc.).

Labiausiai nepriimtinas gyventojams atrodo laidojimas be atsisveikinimo – su tuo sutinka 65 proc. apklaustųjų.

Atsisveikinimą velionio namuose ar kitoje mirusiajam brangioje vietoje rinktųsi 47 proc. gyventojų, atsisveikinimą jau po kremavimo (su palaikais urnoje, be šarvojimo) būtų linkę rinktis 44 proc. tautiečių.

Tuo tarpu mirusiojo išlydėjimas į paskutinę kelionę gamtoje ar kavinėje atrodo nepriimtinas beveik 40 proc. respondentų.

Naujos atsisveikinimo vietos labiausiai nepriimtinos atrodo vyresnio amžiaus žmonėms – taip nurodo beveik pusė 50–74 m. amžiaus respondentų.

Laidotuvių ceremonijos organizavimo paslaugas patikėti laidotuvių planuotojui ryžtųsi 60 proc. respondentų.

Pernai pirmą tokią profesiją Lietuvoje pristatė ritualinių laidojimo paslaugų centras „Rekviem“. Pasak jo atstovės, tokia paslauga dažniau linkę pasinaudoti emigrantai iš Lietuvos, kurie staiga netenka artimojo. Jie dažniau pageidauja atsisveikinti ne tokioje formalioje aplinkoje, kad atsisveikinimas būtų šviesesnis ir kiek įmanoma mažiau dramatiškas. Tam pasitarnauja ir atsisveikinimo metu leidžiama velionio mėgstama muzika, spalvinis apšvietimas, floristika, rodomos skaidrės su nuotraukomis iš velionio gyvenimo ar netgi pagamintas nedidelės trukmės vaizdo įrašas.

„Berent“ tyrimas, kurį užsakė ritualinių laidojimo paslaugų centras „Rekviem“, vyko 2017 m. lapkričio mėnesį. Buvo apklausta 1 012 respondentų (amžiaus grupė 18–70 m.) visoje Lietuvoje. Apklausa vyko internetu, pildant elektroninį klausimyną.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Susiję įrašai (pagal žymę)