Jis pasakojo apie malonų netikėtumą, rugsėjo 21 dienos „Ukmergės žiniose“ radus straipsnį „Viliukų miško partizanai“. Publikuotoje senoje fotografijoje – būrys jaunuolių ir vyrų, tapusių ginkluotais partizanais, tautos vadintų didvyriais. V. Mackevičius nuotraukoje atpažino ne vieną iš jų.

1934 m. Ukmergėje gimęs Vytautas prisimena būdamas paauglys dažnai lankydavęsis pas gerus pažįstamuosius, su kuriais draugavo jo šeima. Jų namai ir buvo tapę prieglobsčiu partizanams, kurių veidus po daugelio metų ukmergiškis išvydo mūsų laikraštyje. Neslepia – net širdis suvirpėjusi. Mat su kai kuriais iš jų, slapta ateidavusiais pas geraširdžius šeimininkus, jam teko pabendrauti, klausėsi jų pasakojimų. Sako, kad vyrai ir puikų humoro jausmą turėjo. Jam, 12–13 metų jaunuoliui, tai buvo ypatingos, jaudinančios akimirkos.

„Nežinau, kaip susiklostė jų likimai... Aišku – turbūt nė vieno nebėra tarp gyvųjų. Bet galbūt yra ir daugiau mano bendraamžių, kurių širdyse tie vyrai – gražūs, jauni, tvirti – yra gyvi iki šiol“, – širdį sušildžiusiais prisiminimais dalijosi V. Mackevičius.