Juokas padeda pasveikti

Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius Normanas Kazinsas (Norman Cousins), ilgus metus dirbęs Amerikos politikos žurnalistu, po itin varginančios ir įtemptos komandiruotės Rusijoje sužinojo, jog serga itin reta ir nepagydoma liga – ankiloziniu spondilitu. Dėl šios ligos vyras kentė neapsakomai stiprų stuburo skausmą, o po kelių mėnesių nebegalėjo judėti ir valgyti. Kai gydytojai konstatavo faktą, kad pasveikti yra tik viena galimybė iš penkių šimtų, N. Kazinsas nusprendė, kad jo kelionė žemėje taip greitai nesibaigs. Vyras buvo įsitikinęs, kad ligą sukėlė nuolatinis nuovargis ir stresas, pažeidęs jo imuninę sistemą, todėl jo užduotis buvo paprasta – sustiprinti imuninę sistemą.

N. Kazinsas pagalvojo, kad jei neigiamos emocijos prisidėjo prie jo ligos atsiradimo, tai teigiamos turėtų padėti jam jaustis geriau. Taigi, gydytojams leidus, skyrė sau juoko terapiją.

Jis išėjo iš ligoninės ir pradėjo vartoti labai dideles vitamino C dozes. Po daugiau nei penkias valandas per dieną šis žmogus praleisdavo žiūrėdamas įvairias komedijas arba klausydamasis linksmų istorijų ir anekdotų. Jis pastebėjo, jog po 10 minučių juoko praeidavo skausmai. Laikas bėgo, jo būklė nuolat gerėjo, o po dviejų metų N. Kazinsas visiškai atsistojo ant kojų ir sugrįžo į darbą.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros lektorės sveikatos psichologės Aušros Norės, po šio įvykio didelė dalis mokslininkų bendruomenės sutelkė dėmesį į juoko ir teigiamų emocijų įtaką žmonių sveikatai – pradėjo daug mokslinių tyrimų projektų, kurie nustatė, kad viskas, kas kelia geras ir teigiamas emocijas, gali padėti pasveikti.

Duodamas kyšį – nuskriaudi save

Kai žmogus susiduria su liga, kuri sukelia skausmą ar kitokį diskomfortą, nieko nelaukęs vyksta pas gydytoją ir tikisi visokeriopos pagalbos. Tačiau, veikiamas skausmo, nerimo ir baimės, neretai gali pagalvoti, kad gydytojui verta įduoti vokelį, nes tuomet gydymas neva vyks greičiau ir sklandžiau.

Remiantis gyventojų nuomonės apklausomis, dažniausiai tokiam veiksmui ryžtasi moterys ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų žmonės. Jų duodamų kyšių vertė paprastai nėra didelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos, kurias atiduodami medikui jie labiausiai nuskriaudžia save.

Pinigai, kuriuos pacientai skiria padėkoms vokeliuose, galėtų būti investuojami į jų pačių gerovę ir geresnę gyvenimo kokybę. Tai gali būti apsilankymas teatre ar parodoje, iškyla su šeima, sveikatinančios ir atpalaiduojančios procedūros ar tiesiog buvimas gryname ore. Svarbiausia, kad veikla keltų tik geras emocijas, skatintų juoktis. O juokas gyvenime yra labai svarbus, taip pat kaip maistas, deguonis ir vanduo. Ne veltui sakoma, kad laiminga širdis yra geriau už bet kokį vaistą.

Teigiamos emocijos  prailgina gyvenimą

Kai mes jaučiame džiaugsmą, viltį, ramybę ir kitus maloniai nuteikiančius jausmus, organizmas reaguoja ir išskiria laimės hormonus, kurie mažina stresą, kraujospūdį, pagerina nuotaiką ir didina pakantumą skausmui. O to rezultatas – geresnė sveikata.

Tai patvirtina ir Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė: „Jau prieš daugelį metų mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, jog gera nuotaika ne tik stiprina imunitetą, kuris yra mūsų sveikatos pagrindas, bet ir mažina skausmą, greitina sveikimą bei iki 7 metų gali prailginti gyvenimą.“

Medikė įsitikinusi, jog gyventojai turėtų suprasti, kad sveikata tai ne tik skausmo nebuvimas, o ir fizinė, socialinė bei emocinė gerovė, todėl svarbu pasirūpinti savo gyvenimo būdu.

„Visavertė mityba ir fizinis aktyvumas yra vieni pagrindinių geros sveikatos veiksnių, todėl reikėtų pradėti nuo šių dalykų ir investuoti į tai. Žinoma, čia negalima pamiršti kultūrinės veiklos ir poilsio, nes maloni aplinka lemia geras emocijas, kurios, kaip ir minėjau, stiprina sveikatą ir padeda greičiau išgyti susirgus. Tikėtina, jog, investuojant į save ir visapusišką sveikatą, pas gydytojus lankytis teks rečiau. Ko visiems ir linkiu“, – sako M. Švedienė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.

Užs. Nr. 454