Darbuotojai iš daro atleidžiami dėl įvairių priežasčių: įmonė bankrutuoja, restruktūrizuojama, keičiamas verslo profilis, smunka verslo apimtys, ar dėl asmeninių priežasčių, tokių kaip kad netinkama darbuotojo kvalifikacija, blogi darbo rezultatai ar tiesiog darbuotojas neįtinka vadovui. Atleidimas gali būti tiek grupinis, tiek ir vieno darbuotojo.

Kiekvienam žmogui atleidimas iš darbo turi dvejopas pasekmes: finansines ir psichologines. Atlygis už darbą dažniausiai yra vienintelis žmogaus pajamų šaltinis. Taip pat žmogus dažniausiai jaučia stiprų prisirišimą kasdienei aplinkai, kolegos būna artimi draugai.

Todėl atleidimas iš darbo yra labai nemalonus reikalas, sukeliantis itin daug streso atleidžiamam asmeniui. Stresas dar labiau išauga, jei ne iki galo žinomos teisės: kas dabar bus? Ką aš galiu daryti, o ko ne? Ar gali būti dar blogiau?

Deja, bet toli gražu ne visi darbdaviai Lietuvoje teikiasi elgtis griežtai pagal įstatymą ir geronariškumo principais. Dažniausiai tipiškas lietuviškas darbdavys atleidimo metu pasiūlys tiesiog atsisveikinti, gražiuoju kaip sakant. Kam tos problemos...

Problemų, aišku, niekam nesinori, bet jūsų sąskaita taip pat neturėtų būti taupoma. Kadangi darbuotojų teisės yra gan stipriai ginamos, svarbu nenusileisti be reikalo, ir tartis dėl pagal įstatymus priklausančių pinigų, t.y. išeitinės išmokos ir išeitinės kompensacijos.

Tiesa, vis daugiau darbdavių pradeda laikytis įstatymo, ir išmoka visas teisėtas išeitines ir kompensacijas, laikosi numatyto įspėjimo laikotarpio. Tačiau taip elgiasi dar ne visi.

Specialistai teigia, jog apibendrintai negalima pasakyti, kokio dydžio išeitinė kompensacija ar išmoka asmeniui priklauso, tačiau jei darbuotojas atleidžiamas ne dėl jo kaltės, jam beveik visais atvejais priklausys išeitinė išmoka.

Kokia išeitinė išmoka priklauso, tiksliau galima įsivertinti pagal Finansistas.net esančią skaičiuoklę:

http://www.finansistas.net/iseitine-kompensacija-ismoka.html

Visuomet reikia turėti omenyje, kad kompensacija bei išmoka – nėra visai tas pats. Išmoka priklauso pagal įstatiminius normatyvus, tuo tarpu kompensacija – didele dalimi ir derybų objektas. Taip yra dėl įspėjimo laikotarpio, kuris nors ir yra numatytas įstatyme, tačiau darbuotojas gali būti ir pats linkęs mainyti įspėjimo laikotarpį į papildomą kompensaciją.