Spausdinti šį puslapį

Vėtros nuostoliai – didžiuliai

Gedimino Nemunaičio nuotr. Su šaknimis išrautos šimtametės pušys. Gedimino Nemunaičio nuotr. Su šaknimis išrautos šimtametės pušys.

Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai jau įvertino praėjusią savaitę praūžusios audros „Laura“ padarinius valstybiniuose miškuose – skaičiuojama, kad išversta arba išlaužyta daugiau nei 100 000 kubinių metrų medienos. Ukmergė patenka tarp rajonų, kuriuose uraganinis vėjas miškus niokojo labiausiai.

Kokius nuostolius patyrė mūsų rajono miškai ir kaip greitai jie bus pašalinti, atsakė Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas.

Pasak jo, pirminiais skaičiavimais, žala padaryta 474 hektarų plote ir siekia 2525 kietmetrius medienos. Tačiau šie skaičiai gali išaugti.

Paprastai, kada viskas įvertinama, nuostolių būna daugiau, nei spėta.

Ukmergės regiono padalinio vadovo teigimu, ruošiantis atrankiniams ar plyniems sanitariniams kirtimams, stengiamasi išmatuoti kiekvieną vienetą, tačiau nustatant vėjo padarytą žalą, medžiai būna suvirtę taip, kad atskirai išmatuoti kiekvieną ne visada įmanoma, todėl skaičiuojamas bendras kiekis.

Girininkijose nuostoliai skiriasi. Ukmergės rajone labiausiai nukentėjo Siesikų, Balelių ir aplink Pašilę esantys miškai. Pietinėje regiono pusėje, Širvintų rajone, padariniai menkesni.

Vėjovartų tvarkymas

Vėjovartų bei vėjolaužų šalinimas užtruks. Per šią savaitę planuojama viską sumatuoti ir išsiimti reikiamus leidimus medžių kirtimui. Pasak V. Šalčiūno, lapuočių nuolaužų sutvarkymui yra laiko užtektinai, o visžalių spygliuočių išvartas privaloma pašalinti iki liemenų kenkėjų skraidymo pradžios, vėliausiai iki balandžio 20 dienos.

Rajono gyventojams svarbu žinoti, jog jeigu išvartų yra netoli namų, negalima jų pasisavinti savavališkai. Tačiau, jeigu leidžia teisės aktai, gyventojai gali vėjovartas nusipirkti kaip nenukirstą mišką ir, gavę leidimus kirtimams, susitvarkyti jas savo reikmėms. „Nesvarbu, kad medžiai išvirtę, vis tiek reikalingi Valstybinės miškų tarnybos leidimai miškui kirsti“, – įspėja padalinio vadovas.

Pasak V. Šalčiūno, pastaroji vėtra nebuvo didžiausia. Iki šiol su niekuo nepalyginamus nuostolius atnešusi stichija siautėjo 2010-ųjų metų rugpjūtį. Nors Ukmergės ji stipriai nekliudė, tačiau, žvelgiant respublikos mastu, tada smarkiai nukentėjo ir didžiulių nuostolių patyrė ne vienas regionas.

Miško darbai tęsiami

O kaip gi darbai girininkijose vyksta dabar, ekstremalios situacijos šalyje – karantino – laikotarpiu? „Mūsų situacija gana dėkinga. Žmonės dirba gamtoje, yra galimybė išlaikyti pakankamai didelį atstumą vienam nuo kito. Kas valdo techniką, dirba individualiai. Kitiems, kas dirba buhalterijoje ar kitą administracinį darbą, suteikiama galimybė savo funkcijas vykdyti nuotoliniu būdu“, – sako V. Šalčiūnas.

Pasak padalinio vadovo, miško darbai negali sustoti, nes privaloma vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Netrukus prasidės miškasodis. Jį organizuojant bus imtasi atitinkamų saugumo priemonių – paskirstant žmonėms atskiras biržes, kad nebūtų susibūrimų. Miškasodį jau būtų galima pradėti, tad stebima artimiausių savaičių orų prognozė.

Nacionalinis miškasodis, kurį numatyta surengti balandžio 25 dieną, kol kas neatšauktas, tačiau beplintantis koronavirusas gali pakoreguoti planus. Kovo 18 dieną turėjusią vykti inkilų kėlimo šventę, kuri kasmet organizuojama bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis ir į renginį pakviečiant moksleivius, šiemet teko atšaukti. Gali būti, kad sodinti miško visuomenė nebus kviečiama.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)